Pranešama, kad didėja Vakarų spaudimas Kyjivui sėsti prie derybų stalo su jį užpuolusia Rusija. Odesoje esantis politologas Alvydas Medalinskas LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ teigia, kad šiuo metu toks sprendimas ukrainiečiams nėra priimtinas, o Vakarai dažnai nuvertina besiginančios šalies stiprybę.
Prieš porą savaičių NATO vadovo Jenso Stoltenbergo biuro vadovas Stianas Jenssenas atostogų metu dalyvavo diskusijoje Norvegijoje ir viešai pasvarstė, jog karo „sprendimas galėtų būti toks, jog Ukraina atsisakytų teritorijų ir mainais gautų NATO narystę“.
Praėjusį savaitgalį leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Vakarų spaudimas Kyjivui pradėti derybas ir leistis į kompromisus iš tiesų didėja.
Taip pat skaitykite
A. Medalinskas teigia, kad Vakarai jau ne kartą netiksliai vertino Ukrainos situaciją.
„Ukraina Vakarų ekspertam padaro netikėtus sprendimus. Tą akimirką, kai ekspertai pradeda kalbėti, kad viskas žlugo, Ukraina parodo tai, kas iš tiesų gali būti kaip stebuklas mūšio lauke. Tas pats buvo prieš karą, kai visa eilė ekspertų sakė, kad jokio karo nebus, o vėliau persivertė 360 laipsnių ir [sakė] „taip, taip, karas bus“. Tada kilo mintis, kad reikia bėgti iš Kyjivo, [buvo] NATO nurodymas ES ambasadoms bėgti iš Kyjivo. Ką padarė Ukraina? Ukraina atsilaikė, nepaisant to, kad niekas Vakaruose netikėjo. Vėliau buvo netikėjimas, kad Ukraina gali atsiimti Charkivo sritį, Chersono srities dalį. Ką padarė Ukraina? Ji atsiėmė tuos dalykus“, – įžvalgomis LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ dalijasi pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad pasigirdus tokioms kalboms iš Vakarų, Ukraina toliau stumiasi į priekį fronte.
„Dabar kalbama apie tai, kad tas prasiveržimas žlugo, bet Ukraina šiomis dienomis jau prakirto vadinamąją Surovikino liniją ir ji yra per 20-25 km nuo Tokmako, o jeigu mes kalbame apie Vuhledarą, per 64 km nuo Mariupolio ir Azovo jūros. Tuo metu, kai pasigirsta tokie siūlymai, Ukraina iš tikrųjų rodo neįtikėtinus dalykus, ko, matyt, jokia NATO šalies kariuomenė nesiryžtų daryti, nes kaina yra baisi, tą gali matyti apsilankęs ir karių kapinėse, ir karių ligoninėse“, – tikina politologas.
A. Medalinskas mano, kad šiuo metu Ukraina nesiderėtų su Rusija.
„Aš nežinau kaip gali būti ateityje, Ukraina – kai aš kalbu [apie Ukrainą, kalbu] net tik apie politinį elitą, bet ir žmones – yra nusiteikę, kad atsiimtu visas teritorijas arba maksimaliai visas teritorijas“, – tvirtina jis.
Politologas mano, kad Ukraina galbūt netgi praėjusį rudenį galėjo padaryti didžiulį prasiveržimą, jeigu Vakarai būtų įgyvendinę visus pažadus dėl reikiamos ginkluotės.
„Tuo metu iš tikrųjų Ukraina turėjo daug profesionalesnę kariuomenę nei dabar. Dabar šioje kariuomenėje apie 50 proc., gal daugiau yra naujai mobilizuotų, jie nėra tokie patyrę, kaip ankstesnė kariuomenė. Dalis tos ankstesnės kariuomenės yra, deja, žuvę arba sunkiai sužeisti. Nepakanka tų pajėgų, kurios parengtos Vakaruose profesionaliai“, – iššūkius vardija pašnekovas.
„Bet Ukraina vis tiek kovos ir, aišku, Ukrainos požiūriu gali būti toks variantas – maksimalus teritorijų atsiėmimas iki tol, kol prasidės liūtys ir labai nepalankios sąlygos, reiškia po mėnesio, poros mėnesių, mūšiui ir vėl bandymas išreikalauti, išmušti tą reikiamą ginkluotę, kuri galėtų būti reikalinga pavasariniam puolimui“, – svarsto Odesoje esantis A. Medalinskas.
