Antradienį Estijos parlamentas pritarė Šeimos teisės įstatymo pakeitimams, kuriais tos pačios lyties poroms suteikiama teisė tuoktis. Ji tapo pirmąja tarp Baltijos šalių, suteikusi teisę sudaryti lyčiai neutralias santuokas. Estijoje gyvenančios ir LRT.lt kalbintos lietuvės sako, jog ši tema pastarosiomis dienomis aptarinėjama labai plačiai.
Kaip pažymi Estijoje gyvenanti lietuvė Indrė Viljamäe, įteisinus tos pačios lyties asmenų santuokas, visuomenėje juntamas susiskaldymas, vyksta karštos diskusijos.
„Estijoje nuomonės šia tema pasidalijusios į dvi kardinaliai priešingas stovyklas. Vieni aršiai „už“, kiti ne mažiau aršiai „prieš“.
Žiniasklaidoje ši tema aptarinėjama plačiai, daug kam tai labai svarbi, netgi skaudi tema abiejose barikadų pusėse“, – komentuoja pašnekovė.
Kaip pažymi I. Viljamäe, valdančioji koalicija akcentavo, jog santuokų lygybė prijungia Estiją prie Šiaurės šalių. „Tačiau opozicija prieštarauja, esą toks būdas, kuriuo šis įstatymas buvo įgyvendintas, t. y. per jėgą ir ignoruojant opoziciją, – nėra būdingas Šiaurės šalims“, – sako pašnekovė.
Anot Estijoje gyvenančios Rūtos Gudašytės-Kukemelk, jos aplinkoje žinia apie naująjį įstatymą priimta itin džiugiai. Pozityvias nuotaikas ji tikina pastebėjusi ir socialiniuose tinkluose. Pašnekovė sako, kad šiai temai iki įstatymo svarstymo nemažai dėmesio skyrė ir žiniasklaida.
„Man susidarė įspūdis, kad tema buvo labai aktuali, bet labiau buvo keliamas klausimas dėl paties įtvirtinimo – ar jau pagaliau bus, kokios apimties, o ne ar apskritai jo reikia“, – komentuoja tautietė.
Tiesa, beveik prieš dešimtmetį Estijos parlamentas įtvirtino tos pačios lyties asmenų civilinę sąjungą. Anot I. Viljamäe`os, diskusijų ir šia tema netrūko.
„Visuomenė buvo labai susiskaidžiusi ir priešiškumo tikrai buvo daug. Palyginti su Lietuva, Estijoje žymiai mažesnė Bažnyčios ir apskritai religijos įtaka. Galbūt todėl, nors ir su dideliu pasipriešinimu, šių įstatymų priėmimas buvo įmanomas“, – svarsto pašnekovė.
Daugiau nei 20 metų Estijoje gyvenanti lietuvė pažymi, kad LGBT porų partnerystės ir santuokos klausimus pradėta aktyviau kelti prieš 10–15 metų.
„Estijai stengiantis labiau puoselėti Vakarų bei Skandinavijos šalių vertybes, šios temos aktualumas augo. Požiūris irgi po truputį keitėsi, jaunesnė karta yra tolerantiškesnė šiuo klausimu“, – komentuoja I. Viljamäe.
„Kai buvo leista sudaryti partnerystę ir žmonėms pamačius, kad tai niekaip nesugadina visuomenės, neatveria kažkokios blogio skynios, žmonės aprimo“, – priduria R. Gudašytė-Kukemelk.
2012-aisiais tos pačios lyties asmenų santuokai pritarė 34 proc. gyventojų, šiemet, kaip rodo Estijos žmogaus teisių centro atlikta apklausa, skaičius pasiekė 53 proc., nors 38 proc. vis dar pasisakė prieš.
Santuokos įteisinimą tos pačios lyties asmenims Estijos parlamente palaikė 55 nariai, prieš balsavo 34.
Pagal priimtą dokumentą, santuoką gali sudaryti du suaugę asmenys, nepriklausomai nuo jų lyties. Taip pat lieka galimybė sudaryti registruotos partnerystės susitarimą, o registruoti partneriai santuoką galės sudaryti supaprastinta tvarka.
„Šiuo sprendimu pagaliau patvirtiname savo priklausymą Šiaurės šalims ir kitoms demokratinėms pasaulio valstybėms, kuriose ši teisė jau yra užtikrinta“, – komentuodama parlamento sprendimą sakė ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
„Tai sprendimas, kuris nieko iš nieko neatima, bet daugeliui žmonių suteikia kai ką labai svarbaus. Kartu jis rodo, kad mūsų visuomenės nariai rūpinasi ir gerbia vieni kitus. Didžiuojuosi Estija“, – pabrėžė ji.
Opozicija piktinosi – neva du mėnesius valdanti koalicija prieš rinkimus apie planus kalbėjo pernelyg mažai, o įstatymą priėmė skubotai, susiejo jį su balsavimu dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Taip esą apeitos parlamentinės diskusijos.
Be kita ko, priimtu dokumentu taip pat siekiama patikslinti giminystės nustatymo reguliavimą Šeimos įstatyme, kalbant apie tos pačios lyties asmenų porų įvaikinimo teises. Santuokų lygybė užtikrins tos pačios lyties porų teisę bendrai įsivaikinti, teisę vienam iš partnerių įsivaikinti kito partnerio vaiką, sutikus vaiko biologiniam tėvui ar motinai.
Įstatymas įsigalios 2024-ųjų sausio 1 dieną.
