Latvija ruošiasi naujai švietimo reformai – jau kitais mokslo metais palaipsniui nebeliks tautinių mažumų mokyklų. Visose šalies ugdymo įstaigose turės būti mokoma tik latvių kalba. Reformos iniciatoriai sako, kad tai vienintelis būdas užtikrinti visišką kitakalbių integraciją šalyje, tačiau rusų tautinių mažumų mokyklos nuogąstauja, kad tai pablogins vaikų gimtosios kalbos žinias ir nebūtinai padės integruotis.
Tautinių mažumų integracijos klausimas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse keliamas ne vienus metus. Ekspertai sutaria – svarbu pradėti nuo mokyklos. Štai Latvijoje palaipsniui bus pradėta mažinti tautinių mažumų mokyklų skaičių, o Lietuvos gimnazijų atstovai pasakoja, kad lietuvių kalbos žinias stiprina įvairūs užsiėmimai po pamokų. Anot jų, svarbios ir veiklos, skatinančios Lietuvos kitakalbių patriotiškumą. Šiais klausimais rugsėjį domisi „LRT ieško sprendimų“ komanda.
Latvijos rusų nuotaikas pakeitė karas
„Šalin rankas nuo rusiškų mokyklų“ – tokiomis skanduotėmis ir protestais rusakalbė Latvijos bendruomenė 2018-ųjų žiemą reagavo į valdžios numatytus ribojimus, kiek mokyklose gali būti dėstoma tautinių mažumų kalba. Taip pat nuspręsta, kad visi valstybiniai egzaminai šalyje bus laikomi tik latvių kalba.
Didelę rusų tautinę mažumą turinčiai Latvijai kalbos klausimas iki šiol jautrus. Bandymai plėsti latvių kalbos vartojimą tiek viešajame gyvenime, tiek švietime dažniausiai sukeldavo nepasitenkinimo bangą ar net mintis apie referendumą, kad rusų kalba Latvijoje taptų antrąja valstybine. Vis dėlto Putino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje daug ką keičia. Politinę valią taip pat.
„Per trejus metus, pradedant 2023-iaisiais, Latvijoje nebeliks mažumų mokyklų. Visos mokyklos bus vienodos, su vienoda ugdymo programa. Mes matome, kad kai vaikai iš pradinių mokyklų pereina į vidurines, jaučiamas skirtumas tarp vaikų iš tautinių mažumų mokyklų ir latviškų mokyklų. Tas pats yra su aukštuoju mokslu, kuris visas yra latvių kalba“, – LRT sako Latvijos švietimo ir mokslo ministrė Anita Muižniece.
Šią reformą parlamentui planuota pristatyti tik kitų metų pavasarį, įgyvendinti dar po metų, tačiau karas viską paskubino. Karas, sako Latvijos švietimo ministrė, lėmė ir tai, kad šįkart visuomenėje pasipiktinimo mažiau.
„Yra daug lengviau negu per ankstesnę reformą, tada buvo daug priešinimosi, didžiulių protestų. Šįkart bandėme iš anksto paruošti žmones, informuoti. Žinoma, ir dabar sulaukiame vertinimų, kad ši reforma kažkokiu būdu ribos moksleivių galimybes mokytis, suprasti“, – komentuoja ministrė.
Rygos rusiškos mokyklos direktorius: tai bus iššūkis visiems
Rygos 72-oji vidurinė mokykla – rusakalbė ir viena didžiausių Latvijos sostinėje. Čia mokosi per 1 300 vaikų. Direktorius Pavels Pestovs sako, nors jau keletą metų mokykloje stengiamasi vaikus mokyti perpus rusiškai ir latviškai, laukianti reforma kelia nerimo.
„Iššūkis būtų tinkamas žodis, tikrai taip. Tiek vaikams, tiek tėvams. Kai kurie vaikai gyvena dvikalbėse šeimose, taigi girdi ir latvių, ir rusų kalbą. Kita situacija, kai tėvai nekalba latviškai, todėl vaikai negirdi šios kalbos ir niekas šeimoje negali padėti su latvių kalba. Žinodami, kas laukia, mes pasiūlėme tėveliams jau nuo šių metų pirmokus mokyti latvių kalba“, – pasakoja mokyklos direktorius P. Pestovs.
Apie pusė pirmokų tėvų tokiu pasiūlymu pasinaudojo. Bet, anot direktoriaus, atsiranda kita problema – kas vaikus latviškai mokys. Esą į tautinių mažumų mokyklą ne kiekvienas mokytojas nori ir gali ateiti dirbti, o esami pedagogai ne visi užtikrinti dėl savo valstybinės kalbos žinių.
„Mokytojai taip pat susirūpinę. Mes siūlėme vasarą profesinius mokymus pedagogams, juos lankyti panoro 20 mokytojų“, – sako direktorius.
P. Pestovs sako, iš esmės mokyklos bendruomenė reformą sutinka palankiai. Bet kai kurie tėvai klausia, kaip dabar reikės užtikrinti, kad gimtąją kalbą vaikai mokėtų pakankamai gerai. Direktorius tikisi, kad ministerija tesės pažadą ir leis mokykloms rusų kalbą palikti kaip pasirenkamąjį dalyką.
Mokyklos vadovas teigia – reforma gal ir turi potencialo gerinti integraciją, bet kol kas ugdymo įstaigos nežino, kaip tiksliai viskas atrodys: „Norisi, kad integracija būtų tikra, o ne popieriuje. Kad taptume mokykla, kur mokosi ne tik rusakalbių šeimų vaikai. Tada būsime integruoti, o ne segreguoti.“
Lietuvių mokykloje mokoma latvių kalba
Rygos lietuvių vidurinė mokykla gali būti gyvu pavyzdžiu, kaip planuojama reforma veiks. Vienintelė lietuviška mokykla Latvijoje turi privalomas lietuvių kalbos pamokas, vaikai mokomi ir Lietuvos istorijos, etnografijos, minimos valstybinės šventės, tačiau jau daugiau nei 20 metų visa ugdymo programa dėstoma tik latvių kalba.
„Kadangi jau visko mokosi latvių kalba, vaikams lengviau stoti į aukštąsias mokyklas, lengviau laikyti egzaminus. Dauguma mūsų mokinių visgi lieka Latvijoje, tad nusprendėme, kad, be abejo, ir jiems lengviau bus adaptuotis ir gyventi čia mokant puikiai latvių kalbą“, – sako Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Nagle.
Ji sako, kad tai, jog sprendimas pasiteisino, rodo ne tik mokyklos populiarumas – joje kasmet siekia mokytis ir daug latvių vaikų, bet ir mokinių rezultatai. Ypač po 2018-ųjų reformos, kai visi valstybiniai egzaminai turėjo būti laikomi latvių kalba.
„Mes labai išlošėme mokydami latvių kalba. Mūsų rodikliai iš karto pašoko, kadangi mūsų vaikai buvo tam pasiruošę. Tais metais, 2018-aisiais, mūsų mokykla Latvijos mokyklų reitinguose, kur buvo apie 1000 mokyklų, buvo 10 vietoje pagal centralizuotų egzaminų rezultatus. O kai kurių kitataučių mokyklose, deja, labai nukrito egzaminų rodikliai“, – pasakoja direktorė.
J. Nagle įsitikinusi – ši reforma didžiausiu iššūkiu bus ne vaikams, o pedagogams. Direktorė pasakoja kasmet sulaukianti bent kelių lietuviškoje mokykloje norinčių dirbti mokytojų iš tautinių mažumų mokyklų, bet jų priimti negali, nes tie mokytojai moka tik rusų kalbą.
„Moteris pradėjo verkti, nes nemoka kalbėti latviškai. Ir man tai labai keista, nes žmogus, pasirodo, gimęs čia ir gyvenęs visą amžių, o latviškai nebekalba. Na, nežinau, galbūt tai ir valstybės šiek tiek problema. Galbūt reikėjo anksčiau tai daryti, ką jie dabar sumąstė, kad reikia latviškai visose mokyklose dėstyti“, – svarsto J. Nagle.
Ministrė: politikai anksčiau bijojo
Kad tai ir valstybės problema, pripažįsta ir Latvijos švietimo ir mokslo ministrė. Pasak jos, skirtingos Latvijos valdžios daug metų bijojo priimti tokį nepopuliarų sprendimą. Nors, ministrės nuomone, būtent šis žingsnis yra svarbiausias siekiant visavertės integracijos.
„Švietimo sistema privalo užtikrinti vienodas galimybes visiems vaikams. Neteisinga, kad kai kurių vaikų ateitis ribota vien todėl, kad jų šeimoje kalbama kita kalba negu toje valstybėje. Kalba neturi būti barjeras žmogui tapti visaverčiu visuomenės nariu“, – tikina ministrė A. Muižniece.
Be to, pasak ministrės, visuomenės kalbėjimas viena kalba padeda išvengti priešpriešos, žmonės būna atsparesni propagandai.
„Mūsų tikslas yra ruošti studentus ne, pavyzdžiui, Rusijai ar kitai šaliai, o mūsų aukštosioms mokykloms, mūsų valstybei. Galiausiai norime, kad Latvijos gyventojai vartotų latvišką žiniasklaidą, domėtųsi mūsų rinkimais ir juose dalyvautų“, – sako ministrė A. Muižniece.
Reformai dar turi pritarti Latvijos parlamentas, tačiau jau dabar neabejojama, kad balsų užteks. Mokymas tik latvių kalba bus įvedamas palaipsniui. Nuo kitų mokslo metų latvių kalba mokytis pradės visi pirmų, ketvirtų ir septintų klasių mokiniai. Nuo 2024-ųjų prisidės antros, penktos ir aštuntos klasės. Dar po metų jau visos mokyklų klasės mokysis latviškai.
