Baltarusijoje laikinai stabdoma lietuviškos Palesos vidurinės mokyklos veikla. Kaip remdamasis Baltarusijos tarnybomis pranešė naujienų portalas „Zerkalo“., taip nutarta esą nustačius virtinę pažeidimų, keliančių grėsmę mokytojų ir moksleivių sveikatai. Ši lietuviška mokykla Baltarusijoje buvo atidaryta 1992-aisiais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija portalui LRT.lt patvirtino, kad apie vykusius patikrinimus ir užfiksuotus galimus pažeidimus buvo informuota.
„Ministerija žino, kad priešgaisrinės apsaugos inspekcijos pareigūnai vakar apsilankė ir užfiksavo galimus pažeidimus Palesos vidurinėje mokykloje. Pateiktas siūlymas pristabdyti mokyklos veiklą tol, kol bus pašalinti užfiksuoti trūkumai.
Atkreipiame dėmesį, kad ankstesniais kartais apsilankę pareigūnai tokių trūkumų nenustatė. Mokyklos direktorius nesutiks su siūlymu ir įsipareigos pašalinti trūkumus“, – portalui LRT.lt komentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
Kaip „Zerkalo“, žiniasklaidos priemonei teigė Baltarusijos Ekstremalių situacijos ministerijos atstovė Olga Adijeva, mokymo įstaigoje nėra užtikrina saugi vaikų bei mokytojų evakuacija iš patalpų ekstremalios situacijos atveju, nėra tinkamos apsaugos nuo dūmų ir ugnies plitimo.
Remdamasis Baltarusijos tarnybomis naujienų portalas praneša, kad visi mokiniai: tai yra 40 vaikų iš Lydos rajono ir 74 iš Varanovo rajono, bus perkelti mokytis pagal savo gyvenamąją vietą. Kiekvienam iš 24 mokytojų, iš kurių 10 yra Lietuvos piliečiai, bus pasiūlytas darbas Varanovo srityje.
Gabrėnas: tai skandalinga situacija
Buvęs Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje pirmasis sekretorius Mindaugas Gabrėnas, ne sykį lankęsis Pelesos mokykloje, žinią apie iškilusias grėsmes lietuviškai ugdymo įstaigai pavadino skandalinga.
„Tai skandalinga situacija. Lietuvių bendruomenės tiek Gervėčiuose, kur yra Rimdžiūnų mokykla, tiek Pelesoje yra gana gausios. Pelesos mokykla turi senas lietuviškas tradicijas, tai – lietuviška salelė. Dalis vaikų puikiai kalba lietuviškai, kiti – galbūt silpniau, bet visi gerai išmano Lietuvos kultūrą. Mokykla puiki ir švietimo, ir lietuviškumo, ir bendruomeniškumo požiūriais. Tad tai, kas vyksta, – visiškai skandalingas veiksmas, į kurį reikės visiems labai rimtai reaguoti“, – LRT.lt kalbėjo M. Gabrėnas.
Dirbdamas Baltarusijoje M. Gabrėnas, rūpinęsis lietuviškų bendruomenių reikalais, Pelesos mokykloje lankydavosi po kelis kartus per metus. Kaip sakė M. Gabrėnas, kaskart atvykdavo ir vietos valdžios atstovai, tad jei mokykloje būtų buvę nesaugu, ji jau seniai būtų buvusi uždaryta.
„Tai kaimo mokykla. Gal formaliai vertinant, kai kurios sąlygos neatitinka metrų ar centimetrų, bet akivaizdu, kad visa tai yra elementarus priežasčių ieškojimas, kaip atsikratyti šios mokyklos, reaguojant turbūt į kitas aktualijas.
Beveik visų mano vizitų Pelsesos mokykloje metu atvykdavo ir vietos vykdomojo komiteto atstovai, jie dalyvaudavo visuose susitikimuose, koncertuose, minėjimuose. Taip kad jei būtų buvę realių priežasčių mokyklą uždaryti, ji būtų buvusi seniausiai uždaryta arba būtų buvę pareikalauta trūkumus pašalinti, juolab tai mokyklai nestigo Baltarusijos tarnybų dėmesio. Tad akivaizdu, kad dabar tai pritemptas reikalas ir tiesiog surasta priežastis“, – įsitikinęs M. Gabrėnas.
Nesutarimai dėl dėstymo kalbos
LRT.lt primena, kad lietuviškose Baltarusijos mokyklose nuo rugsėjo nebebus dėstoma lietuvių kalba – mokoma turės būti tik rusų arba baltarusių kalbomis. Sprendimą, kad visose kalbose ugdymas gali vykti tik rusų arba baltarusių kalba nustatė naujasis Švietimo kodeksas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas pažymėjo, kad Lietuva siekė išsaugoti galimybę vaikams Palesos vidurinėje mokykloje mokytis lietuviškai, bet Baltarusija Lietuvos pateiktus pasiūlymus atmetė.
„Pelesos mokyklos mokiniai nuo kitų mokslo metų mokysis rusų kalba. Lietuvių kalba galės būti vedamos tik lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, popamokinė veikla, toliau dirbs ir lietuviai mokytojai. Lietuvos užsienio reikalų ministerija dėl tokių Baltarusijos veiksmų, pažeidžiančių dvišalius susitarimus ir tarptautinius įsipareigojimus dėl tautinių mažumų teisių užtikrinimo, išreiškė griežtą protestą.
Šis klausimas taip pat iškeltas atitinkamose tarptautinėse bei regioninėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje“, – komentavo D. Lukas.
Anot jo, įvertinusi visas aplinkybes, ŠMSM priėmė sprendimą tęsti mokymą Palesos vidurinėje mokykloje, kad lietuviai turėtų bent minimalias galimybes mokytis gimtosios kalbos. „Tačiau neteisėti Baltarusijos valdžios veiksmai bus ir toliau pristatomi tarptautinėse bei regioninėse organizacijose ir bus siekiama užtikrinti geresnes sąlygas mūsų tautiečiams mokytis lietuvių kalbos ir puoselėti savo tautinę tapatybę“, – pažymėjo D. Lukas.
Baltarusijoje yra dvi lietuviškos mokyklos – Pelesos ir Rimdžiūnų. Lietuvos lėšomis 1996 metais statyta Rimdžiūnų mokykla išlaikoma Baltarusijos lėšomis, o Pelesos mokyklai finansavimą skiria ministerija. Lietuviška mokykla Palesoje veikia nuo 1992 m. gruodžio 1 d.
Pelesos mokykloje mokosi 127 mokiniai, dirba 23 pedagogai, iš kurių 11 – Lietuvos piliečiai. Rimdžiūnų – 82 mokiniai, dirba 18 pedagogų, iš kurių 14 – Lietuvos piliečiai.
