Prasidėjęs atostogų sezonas ir aprimusi COVID-19 pandemija lėmė, kad žmonės vis dažniau vėl sėda į lėktuvus. Tačiau ne visi oro uostai ar oro linijos buvo pasirengę išaugusiems keliautojų srautams, tad daugybė keliautojų dėl to nukenčia – vėluoja arba būna atšaukiami jų skrydžiai. LRT.lt pasidomėjo, ką reikia žinoti ir kokias kompensacijas galima gauti patekus į tokią situaciją.
Kaip rašėme anksčiau, vėluojančius ar atšaukiamus skrydžius lemia ir darbuotojų trūkumas aviacijos industrijoje, ir streikai. Viena kalbinta pašnekovė Lidso (Anglija) oro uoste praleido apie 7 valandas, o eilė prie patikrų prasidėjo dar lauke. Kitai pašnekovei teko pirkti kitus lėktuvo bilietus ir iš Italijos skristi į Vilnių su nepatogiu persėdimu, nes dėl streiko buvo nukeltas jos turėjęs įvykti skrydis. Kaip pasakojo pašnekovė, nei iš oro uosto, nei iš oro linijų informacijos operatyviai gauti nepavyko.
Taip pat skaitykite
Keleivių teisių gynėjų asociacijos atstovų Lietuvoje „Oro Skundas“ produkto vadovas Balys Rimkus sako, kad taip pat pastebi išaugusį užklausų ir skundų skaičių. Pasak jo, tai labiausiai siejama su reikšmingu skrydžių ir keleivių skaičiaus augimu, mat skrydžių skaičius Europoje gegužę pasiekė 85 proc. ikipandeminio 2019 skrydžių srauto.
„Prognozuojama, kad sparčiai augs ir ateinančiais mėnesiais, todėl pagrįstai galima tikėtis, jog kol augimas nesibaigs, oro uostai ir oro linijos susidurs su papildomais iššūkiais. Pandemijos metu oro uostai ir oro linijos sumažino darbuotojų skaičių ir štai beveik nebelikus pandeminių ribojimų ir stipriai išaugus norui keliauti, laiku nespėjo padidinti pajėgumų“, – sako jis.
Kada priklauso kompensacijos?
B. Rimkus aiškina, kad pagal ES reglamentą kompensacijos keleiviams priklauso, jei skrydis buvo atšauktas ar atidėtas 3 valandas ir ilgiau dėl priežasčių, kurias oro linijos galėjo kontroliuoti. Priežasčių sąrašas vis pasipildo po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimų.
Kompensacijų dydis nustatomas pagal atstumą tarp tiesioginio skrydžio išvykimo ir atvykimo oro uostų arba, jungiamųjų skrydžių atveju, pirmojo ir paskutinio oro uosto. Jos siekia nuo 250 iki 600 eurų.
„Kai tiesioginio ar jungiamojo skrydžių nuotolis mažesnis kaip 1500 km, keleiviui gali priklausyti 250 eurų kompensacija. Kai tiesioginio ar jungiamojo skrydžių nuotolis didesnis kaip 1500 km, bet mažesnis kaip 3500 km, visiems skrydžiams ES viduje, kurių atstumas didesnis kaip 1500 km, keleiviui gali priklausyti 400 eurų kompensacija. Kai tiesioginio ar jungiamojo skrydžių nuotolis didesnis kaip 3500 km, keleiviui gali priklausyti 600 eurų kompensacija“, – vardija pašnekovas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad skrendant ne iš ES šalies į ES šalį, tik skrendančių su ES šalyje arba Islandijoje, Norvegijoje ar Šveicarijoje registruotomis oro linijomis keleivių teisės bus saugomos ES reglamento.
Streikai – nebūtinai priežastis gauti kompensaciją
Praėjusį trečiadienį Italijoje vyko didelis aviacijos darbuotojų streikas, dėl kurio nemalonumų teko patirti ir lietuviams. Jame dalyvavo ir oro linijų darbuotojai, ir kitų profesinių sąjungų nariai.
Nors ESTT yra išaiškinęs, kad oro linijų darbuotojų streikas yra aplinkybė, kurią oro linijos gali kontroliuoti, nes oro linijos turi pareigą rūpintis savo darbuotojų gerove, o streikas yra vienas iš nedaugelio derybinių svertų, kurį turi darbuotojai, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusieji kompensacijų gali ir nesulaukti.
„Italijoje trečiadienį tuo pačiu vyko ir skrydžių vadovų streikas, o šie streikai to paties Teisingumo Teismo yra pripažinti kaip aplinkybė, kurios oro linijos negali kontroliuoti. Tad jei ši aplinkybė teisme būtų pripažinta kaip esminė, dėl kurios neįvyko ar vėlavo skrydis, kompensacijos keleiviams neturėtų priklausyti“, – aiškina B. Rimkus.
Į skrydį pavėlavus dėl ilgų eilių, atsakymai gali laukti teisme
Trūkstant darbuotojų, keleiviams neretai tenka laukti ilgose eilėse prie patikrų. Kaip LRT.lt pasakojo lietuvė Aleksandra, Lidso oro uoste eilė prasidėjo dar lauke, ir, jei skrydis nebūtų vėlavęs, jie į lėktuvą nebūtų spėję. Vis dėlto, kaip sako B. Rimkus, tai nebūtų buvusi priežastis gauti kompensaciją ar bent atgauti pinigus už skrydį.
„Nespėjus į lėktuvą dėl ilgų patikrų eilių, oro linijos traktuos, kad keleiviai tiesiog laiku neatvyko į laipinimą. Oro linijų taisyklėse labai tiksliai apibrėžiama, kada keleiviai turi atvykti prie išvykimo vartų. Deja, praėjus patikrą per vėlai ir nespėjus į laipinimą, moralinė kompensacija pagal reglamentą keleiviams neturėtų priklausyti. Oro linijos negali kontroliuoti oro uostų saugumo patikros tempo“, – dėsto pašnekovas.
Norint išvengti tokių situacijų, jis rekomenduoja prieš kelionę apsilankyti oro uosto interneto puslapyje ir patikrinti, kada rekomenduojama atvykti, kad būtų suspėta praeiti patikrą. Be to, dalis oro uostų už papildomą mokestį siūlo pagreitintą patikrą.
B. Rimkus sako, kad, jei vis dėlto eilės beprotiškai ilgos ir keleivis atvyko vadovaudamasis oro uosto rekomendacijomis, būtų galima reikalauti iš oro uosto atlyginti patirtą žalą dėl prastos vadybos ir nesuvaldytų procesų. Tačiau, pabrėžia jis, labai tikėtina, kad tokį ginčą turės spręsti teismas.
Jungiamieji skrydžiai: oro linijų atsakomybė ar keleivių rizika?
Neretai skrendant į tolimas vietas arba naudojantis galimybe nuskristi pigiau, žmonės renkasi skristi su persėdimais. Vėluojant skrydžiui, atsiranda rizika nespėti į kitą lėktuvą. Jei tai jungiamasis skrydis, viskuo turėtų būti pasirūpinta, tačiau kai kuriais atvejais keleiviai kompensacijų gauti negali.
„Nespėjus į jungiamąjį skrydį, oro linijos turi pasirūpinti maitinimu ir gėrimais. Jei skrydžio tenka laukti per naktį, oro linijos turi parūpinti nakvynę bei transportą iki jos ir atgal į oro uostą. Jei tokių pasiūlymų keleiviai nesulaukia, verta išsisaugoti ir nusifotografuoti čekius – oro linijos turės padengti šias išlaidas“, – dėsto „Oro Skundo“ atstovas.
Pasak jo, nespėjus į jungiamąjį skrydį dėl prieš tai vėlavusio skrydžio, oro linijos turi pasiūlyti alternatyvią kelionę ir, jei kelionės paskutinis oro uostas pasiekimas 3 valandomis ar daugiau vėliau, keleiviui gali priklausyti kompensacija. Tačiau, pabrėžia pašnekovas, skrydis turėtų būti sutrikęs dėl priežasčių, kurias oro linijos galėjo kontroliuoti.
Jis atkreipia dėmesį, kad ne visi skrydžiai su persėdimais yra jungiamieji. Pavyzdžiui, žemų kainų oro linijos, tokios kaip „Wizz Air“ ar „Ryanair“, dažniausiai neparduoda jungiamųjų skrydžių, o skrendant su persėdimu tai yra laikoma atskiromis kelionėmis.
„Tai vienas iš taupymo būdų. Efektyvu oro linijoms, tačiau skrendant su persėdimu – gerokai rizikingiau keliautojams. Perkant bilietus iš tarpininkų nesunku susiklaidinti ir, manant, jog perkate jungiamąjį skrydį, įsigyti tiesiog kelis atskirus tiesioginius skrydžius. Ir jei sutriks vienas iš jų, tęsti kelionę gali tapti gerokai kebliau bei brangiau“, – sako B. Rimkus.
Kaip elgtis, jei skrydis atšauktas?
Kaip tikina pašnekovas, pastebima, kad atšaukus skrydį keleiviai pirmiausiai skuba susigrąžinti pinigus už bilietą. Nors tokią teisę keleiviai turi, ekspertas pataria neskubėti.
„Dažnai keleiviai ketina tęsti kelionę, pirkdami to paties maršruto bilietus artimiausią dieną. Lėktuvo bilietai, kai perkami paskutinę minutę, dažniausiai yra gerokai brangesni, kaina gali skirtis ir dešimtimis kartų, negu perkant iš anksto. Tokiais atvejais keleiviams vertingiau naudotis kita savo teise ir reikalauti iš avialinijų kaip galima greitesnio nukreipimo kitu maršrutu į galutinę kelionės vietą panašiomis kelionės sąlygomis“, – pataria B. Rimkus.
Jis sako, kad tik tuo atveju, jei kelionės tęsti neketinama, keleiviai gali reikalauti per 7 dienas sugrąžinti pinigus už bilietus, o tuomet lieka išsiaiškinti, ar moralinė kompensacija turėtų priklausyti.
Tą padaryti galima tiek patiems, susiradus tam skirtą oro linijų formą ir pateikus skundą, tiek naudojantis oro keleivių teises ginančiais tarpininkais, kurie padeda susigaudyti ir primena, kokias teises turi keleivis.
