Prasidėjus atostogų sezonui ir daugeliui šalių panaikinus COVID-19 ribojimus, vis daugiau žmonių vėl keliauja lėktuvais. Vis dėlto Europoje į oro uostus keliautojai raginami atvykti anksčiau nei įprastai, mat per pandemiją sumažinus darbuotojų skaičių dabar kyla problemų dėl išaugusių žmonių srautų: skrydžiai neretai vėluoja, o prie patikrų tenka laukti milžiniškose eilėse.
Su nepatogumais oro uostuose jau susidūrė ir keliaujantys lietuviai. Aleksandra, birželio 4 d. skridusi iš Lidso oro uosto į Maljorką, pasidalino savo patirtimi. Ji pasakoja, kad į oro uostą atvyko 13 val., o išskristi pavyko tik 19.15.
„Eilė patikrai prasidėjo lauke. Oro uoste buvome prieš 3 val. iki skrydžio. Netoli patikros punkto mūsų skrydžio keleivius iškvietė iš eilės ir siuntė pirmus, nes būtume nespėję, jei lėktuvas nebūtų vėlavęs“, – pasakoja ji.
Vis dėlto, pats skrydis vėlavo 2 valandas. Anot Aleksandros, jokios informacijos apie tai pateikiama nebuvo, taip pat nebuvo nurodoma, prie kurių vartų reikia eiti. Galiausiai gauti reikiamą informaciją pavyko tik per oro linijų mobiliąją programėlę.
Pasak jos, negana to, lagaminus krauti į lėktuvą buvo pradėta tik tada, kai keleiviai jau sėdėjo lėktuve.
Ilgas laukimas nesibaigė ir atskridus į Maljorką. Aleksandra pasakoja, kad prie pasų patikros dirbo tik du langeliai iš dešimties, tad eilėje teko stovėti daugiau kaip valandą.
„Po pasų kontrolės buvo COVID-19 kontrolė. Tikrino viską: žymėjo vardus ir iš kurio oro uosto, jei žmogus nėra vakcinuotas, prašė testo rezultatų. Po tos patikros laukėme lagaminų, o tada vėl laukėme eilėje dėl transporto. Ačiū Dievui, net vėlavus beveik 4 val., autobusas mūsų laukė, nes vėlavo beveik visi lėktuvai. Tokių kaip mes buvo dauguma“, – pasakoja pašnekovė.
Ji tikina, kad ekranai oro uoste rodė, jog beveik visi skrydžiai vėluoja atvykti bei išskristi ir sako, kad nors keliauja daug, tokio streso per kelionę dar nebuvo tekę patirti.
Skydžiams trukdo ir streikai
Ilgos eilės prie patikrų ir darbuotojų trūkumas – ne vienintelis veiksnys, apsunkinantis keliones. Dėl didelių darbo krūvių ir nepasitenkinimo atlyginimais kyla oro linijų darbuotojų streikai. Vienas tokių birželio 8-ąją vyko Italijoje. Tuomet streikavo pigių oro linijų, tarp jų ir į Lietuvą skraidinančio „Ryanair“, darbuotojai. Buvo skaičiuojama, kad jie paveikti gali apie 357 tūkst. keliautojų. Su nepatogumais susidūrė ir lietuviai.
Iš Milano Bergamo oro uosto į Lietuvą skristi turėjusi Viktorija pasakoja, kad ji, drauge su 57 tautiečių komanda, dalyvavo Parmoje vykusiame tarptautiniame grožio specialistų suvažiavime. Dalis žmonių žinutes apie streiką gavo tik išvykimo dieną.
„Skelbė, jog mūsų skrydis yra atidėtas, tačiau jokios informacijos negalėjome gauti nei iš oro linijų bendrovės, nei iš oro uosto. Turėjome skristi iš Milano Bergamo. Malpensos oro uostas apskritai uždarytas. Ieškojome alternatyvos grįžti namo. Bandėme susiorganizuoti autobusą iš Italijos, kadangi tokiai didelei kompanijai grįžti vėlesnėmis dienomis bilietų nebuvo“, – pasakoja tautietė.
Anot jos, dauguma kolegų nusprendė likti ir laukti, o besilaukiančios susiorganizavo skrydžius namo per kitus miestus. Pati pašnekovė, drauge su dar 7 lietuvėmis, vyko iki Bolonijos oro uosto, kadangi jai pavyko gauti skrydį į Vilnių per Daniją.
Viktorija sako tik grįžusi namo sužinojusi, kad jos atidėtas skrydis iš Milano vis dėlto įvyks, o dar po kurio laiko buvo pranešta, kad skrydis vėluos dar dvi valandas.
„Labai apmaudu, jog nei oro linijos, nei oro uostai visiškai nekomunikavo. Mūsų suvažiavime buvo per 3500 žmonių iš viso pasaulio, tad daugelis taip pat patyrė nepatogumų. Daug amerikiečių neišskrido“, – pasakoja ji.
Iššūkių patiria ir Lietuvos oro uostai
Kaip LRT.lt sakė Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas, aviacijos srautai labai sparčiai auga ir čia, o kai kuriais laikotarpiais jau pastebimas net didesnis keleivių ir skrydžių skaičius nei jų buvo prieš pandemiją.
„Geriausias šio proceso pavyzdys: Kauno oro uostas pagal keleivių skaičių jau kelis mėnesius iš eilės lenkia ikipandeminį laikotarpį analogiškais mėnesiais. Toks spartus srautų augimas, be jokios abejonės, turi įtakos ir oro uostų operacijoms. Per pandemijos laikotarpį dėl jos sukeltų iššūkių turėjome sumažinti darbuotojų skaičių, o pastaruosius kelis mėnesius labai aktyviai ieškome darbuotojų iš įvairių sričių – nuo aviacijos saugumo specialistų, kurie tiesiogiai dirbtų su keleiviais, teisininkų, inžinierių iki reklamos projektų vadovų“, – pasakojo specialistas.
Jis teigia, kad didžiausi iššūkiai tenka Vilniaus oro uostui, ypač anksti rytais, kai išvyksta daug keleivių užsakomaisiais atostogų skrydžiais per gana trumpą laiką. Pavyzdžiui, per beveik dvi valandas į populiarius atostogų kurortus išvyksta 5 ar 6, o kartais ir daugiau pilnų lėktuvų, o tai sudaro tūkstantį keleivių ir daugiau.
„Tai reiškia, kad tuo metu gali susidaryti tam tikros eilės. Keleivius, kurie keliauja būtent rytinio piko metu, labai prašome atvykti į oro uostą prieš 2 valandas iki skrydžio, pasiruošti visus reikiamus dokumentus ir nenustebti, kad gali būti, jog susiformuos laukiančių registracijos keleivių eilė. Vis dėlto situacija tikrai nėra tokia kritiška kaip Vakarų Europos didžiuosiuose oro uostuose, kur iššūkiai keleiviams ir patiems oro uostams yra žymiai didesni“, – aiškino T. Vasiliauskas.
Jis tikina, kad problema yra matoma ir iššūkiai yra sprendžiami, tačiau oro uostai yra apriboti savo infrastruktūros dydžio ir jos pralaidumo.
„Infrastruktūros tobulinimas ir plėtra taip pat lieka aktualus klausimas, todėl ir toliau planuojame strateginius savo projektus, naują išvykimo terminalą, kuris tikrai pagerins situaciją, kai turime augančius keleivių srautus“, – sakė pašnekovas.
Sumaištis – daugumoje didžiųjų Europos oro uostų
Kaip rašo „The Local“, daugelis Europos šalių panaikino koronaviruso ribojimus, daugelyje vietų nebereikia „žaliojo paso“, vakcinų sertifikatų, specialių programėlių ar neigiamų testų atsakymų. Be to, gerokai sumažėjo ir naujų užsikrėtimų atvejų. Dėl šių priežasčių keliautojų skaičius šovė aukštyn.
Tačiau oro transporto industrija, panašu, tam pasiruošusi nebuvo. Tarptautinės oro transporto asociacijos teigimu, „tūkstančiai antžeminių paslaugų darbuotojų paliko aviacijos pramonę pandemijos metu“.
Pasak asociacijos atstovų, kuriuos cituoja „The Local“, didžiausia problema yra „butelio kaklelis“ prie saugumo ir bagažo patikrų ir keleiviai jau tai patiria.
Prancūzijoje, Paryžiaus Šarlio de Golio oro uoste, keliautojai dėl ilgų eilių skundėsi jau gegužę. Patariama čia atvykti likus bent dviem valandoms iki skrydžio. Tačiau oro uosto tinklalapyje patariama keleiviams pasitikrinti savo skrydžio bilietus, mat juose bus nurodytos detalesnės instrukcijos dėl laiko, remiantis labiausiai užimtais oro uosto periodais.
Su ilgomis eilėmis prie patikrų susiduriama ir pagrindiniuose Švedijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos bei kituose oro uostuose.
Ispanijoje prašoma įdarbinti daugiau pareigūnų, kad būtų išvengta Velykų savaitės pasekmių, kai dėl per ilgų eilių savo skrydžius praleido daugiau nei 3 tūkst. keleivių.
Tuo metu Amsterdamo Schipcholo oro uoste neseniai fiksuota 1 kilometro ilgio eilė. Dėl jos olandų KLM oro linijoms teko atšaukti skrydžius.
