Gėlėmis ir žvakėmis išpuošti altoriai namuose ar restoranuose, spalvingos eisenos su muzika ir šokiais bei specialiai šiai dienai kepamos bandelės. Meksikoje gyvenanti lietuvė Rita Sidaravičiūtė pasakoja, kad čia Mirusiųjų diena laikoma viena svarbiausių švenčių metuose, o išskirtinės meksikiečių tradicijos traukia turistus.
Ruoštis pradeda likus mėnesiui
Lietuvė paaiškina, kad Mirusiųjų diena (isp. Dia de los Muertos) Meksikoje minima lapkričio 1–2 dienomis. Vis dėlto R. Sidaravičiūtė tikina, kad miestai, o ypač kaimai bei mažesnės gyvenvietės gėlėmis pasipuošia likus dar mėnesiui iki šios progos, simboliniai paradai ir kiti su Mirusiųjų diena susiję renginiai vyksta paskutinę spalio savaitę.
„Iš vienos pusės, tai yra rimties ir susikaupimo dienos, milijonai meksikiečių eina aplankyti artimų žmonių kapų, plūsta į bažnyčias, uždega žvakutes panašiai kaip Lietuvoje. Iš kitos pusės, tai šventė, nes laikoma, kad iš mirties kyla gyvybė, atsiveria naujas gyvenimas.
Tarp jaunimo yra labai populiaru išsipaišyti veidus kaip kaukoles, žinoma, daugiausia švenčiant su draugais ar dalyvaujant šventinėse miesto eisenose. Netgi darbovietėse būna skatinama paskutinę darbo dieną ateiti persirengus ar išsipaišius skeletą, organizuojami geriausio kostiumo konkursai, apsikeitimai cukrinėmis kaukolėmis ir panašiai“, – portalui LRT.lt komentuoja lietuvė.
R. Sidaravičiūtė pažymi, kad nors daugeliui kaukolės simbolis gali atrodyti makabriškas, jis nuo seno naudojamas kovojant su mirties baime.
Mirusiųjų dienos simbolis – katrinos skeletas
Mirusiųjų šventės simboliu Meksikoje laikomas elegantiškas katrinos skeletas, pasipuošęs suknele ir didele skrybėle. Pasak lietuvės, katrina simbolizuoja, kad mirtis visus padaro lygius – ir turtingus, ir vargšus. Ją dar 20 amžiaus pradžioje sukūrė meksikiečių karikatūristas José Guadalupe Posada.
„Jos pradinis pavadinimas buvo „La Calavera Garbancera“ (liet. avinžirnių kaukolė). „Garbancera“ – tai žodis, kuriuo tuo metu buvo žinomi žmonės, pardavinėję avinžirnius. Naujieji turtuoliai, kurie, turėdami vietinio kraujo, apsimetė europiečiais ir neigė savo rasę, paveldą ir kultūrą.
Dabar katrina atspindi meksikiečių požiūrį į mirtį: šypsena, juokingos pozos ir spalvingi aprėdai byloja apie perėjimą po mirties į geresnę vietą bei džiaugsmą sulaukti keletui dienų sugrįžtančių mylimų sielų“, – aiškina pašnekovė.
Kasmet rengiamas spalvingas paradas
Meksikos sostinėje Meksike kasmet rengiamas ir spalvingas daug vietinių ir turistų pritraukiantis paradas. R. Sidaravičiūtė sako, kad per jį galima pasigrožėti įmantriausiomis kaukolėmis, alegorinėmis mašinomis bei katrinomis, dalyviai mirusiuosius pagerbia muzika ir šokiais.
Pernai dėl COVID-19 pandemijos nevykęs, šiemet paradas sugrįžo ir buvo dedikuotas nuo COVID-19 mirusiems ar nukentėjusiems žmonėms. Pašnekovė pažymi, kad Meksikoje susirgimų skaičiai ženkliai sumažėjo, šalies sostinė grįžo į žaliąją pandeminę zoną, todėl lauke renginius organizuoti leidžiama.
„Šių metų parade dalyvavo per 1000 registruotų dalyvių, 10 alegorinių mašinų, 150 muzikantų, keturios tarptautinės muzikos žvaigždės ir apie porą milijono žiūrovų. Parado maršrutas buvo 8,7 kilometro ir eisena truko maždaug 5 valandas.
Pirmą kartą per visą maršrutą skambėjo gyva muzika. Spalvų ir muzikos įvairovė bei žmonių kūrybingumas tiesiog pakeri“, – pasakoja lietuvė.
Anot jos, tuo pat metu vyko ir daugybę kitų renginių: nuo katrinų eisenų kitose sostinės senamiesčio gatvėse, didelių spalvingų kaukolių (isp. Los Mexicraneos) ekspozicijų iki gėlių kompozicijų ir aukų mirusiesiems festivalio, kuriame aukos gaminamos iš gėlių, vaisių, spalvotų popierinių karpinių ir panašiai. Taip pat organizuojamas ir šokolado festivalis.
„Kiti šalies miestai taip pat rengia Mirusiųjų dienos šventes, bet gerokai mažesnes ir labiau vietinės reikšmės, o Meksiko miesto paradas yra vienintelis, sulaukiantis tarptautinio dėmesio ir milijonų žiūrovų“, – teigia pašnekovė.
Tradicinių apeigų grožis
Vis dėlto, norint pasigrožėti tradicinėmis apeigomis ir pajusti tikrąją dvasią, vertėtų apsilankyti kituose šalies regionuose. Pasak lietuvės, bene gražiausias ir tradiciškiausias Mirusiųjų dienos minėjimas vyksta Packuaro ežero Janitzio saloje, Mičoakano regione.
„Saloje pagrinde gyvena „purépecha“ genties zmonės, jie turi savo šnektą, o ispanų mokosi kaip užsienio kalbą. Gentis turi savo gilias tradicijas, del to Mirusiųjų diena čia yra minima itin autentiškai“, – sako R. Sidaravičiūtė.
Ji pažymi, kad lapkričio pirmąją prie Packuaro ežero šventė prasideda nuo velionių mėgstamo maisto ruošimo, gatvėse šventę dieną praskaidrina dainos ir tradicinė muzika, tarp jų išsiskiria tradicinis regiono Žvejų šokis.
„Šiame šokyje ietimi medžiojama šventoji antis, auginama Packuaro ežere. Sumedžiota antis verdama, kad būtų galima pamaitinti tuos, kurie laukia savo velionio“, – paaiškina lietuvė.
Pasak R. Sidaravičiūtės, naktį galima mėgautis reginiu, kai žvejai ežere iš plaustų suformuoja taką link kapinių ir apšviečia jį fakelais, kad nurodytų kelią ant kranto esantiems žmonėms. Taip pat eisena pasiekia Tzirumutaro panteoną, esantį salos gale.
„Kapinėse verta aplankyti puošnumu ir įmantriomis detalėmis išsiskiriančius altorius. Prie įėjimo į panteoną yra didelė gėlių bei vaisių arka ir eilė žvakių, simbolizuojančių kelią, kuriuo mirusieji grįžta į gyvųjų pasaulį pasimėgauti mėgstamu maistu ar muzika“, – Meksikos tradicijas nupasakoja pašnekovė.
Šiame, kaip ir bet kuriame kitame, Meksikos regione šiomis dienomis galima pasigrožėti bei įsigyti katrinų, įvairiausių rūšių kaukolių: nuo simbolinių cukrinių, šokoladinių iki porcelianinių ar sidabrinių.
Altoriai ir specialūs kepiniai
Lietuvė prisimena, kad pirmą kartą matant, kaip Meksikoje švenčiama Mirusiųjų diena, jos dėmesį patraukė restoranuose ir daugelio namuose statomi altoriai, skirti išėjusiems artimiesiems pagerbti.
„Toks altorius gausiai puošiamas oranžinėmis rudeninėmis gėlėmis, vaisiais, padedama mirusio žmogaus nuotrauka, jo mėgstamiausio maisto ar gėrimų, uždegamos žvakutės. Toks altorėlis būna laikomas savaitę ar dvi“, – komentuoja R. Sidaravičiūtė.
Lietuvė sako, kad Mirusiųjų dienos proga kepamos ir specialios saldžios bandelės (isp. „Pan de Muerto“). Apvali tokių bandelių forma, kaip aiškina pašnekovė, vaizduoja gyvybės ir mirties ciklą. „Mažas apskritimas viršuje imituoja kaukolę ir keturios kaulo pavidalo tešlos figūrėlės skirtos būtent mirčiai pavaizduoti“, – dėsto pašnekovė.
,
