Aktualijos

2021.10.13 19:04

Ar tikrai užsieniečiams Danijoje neprieinamos NT paskolos? Būstus įsigiję lietuviai dalijasi patirtimi

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.10.13 19:04

Užsienyje įsikūrę ir čia ateitį planuojantys lietuviai neretai domisi ir galimybėmis įsigyti būstą toje šalyje. Vis dėlto vienoje iš tautiečių pamėgtų šalių – Danijoje – nuosavo NT įsigijimas gali būti ne toks ir paprastas. Gauti gerą banko paskolos pasiūlymą gali trukdyti tai, kad prašantis asmuo – ne Danijos pilietis.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kad ne tik lietuviai, bet ir kiti užsieniečiai susiduria su diskriminacija perkant būstą Danijoje. Esą bankai reikalauja didesnio pradinio įnašo, prašo įrodymų, kad prašantysis ir toliau liks šalyje, o kartais suteikti paskolą išvis atsisakoma.

„The Local“ Danijos užsieniečiai pasakojo, kad bankuose sulaukdavo klausimų ne tik apie tai, kiek laiko gyvena šalyje, bet ir apie santuoką. Sutuoktinių pora, norinti pasiimti paskolą, sakė, kad banke jų tiesiog pasiteiravo, „kaip sekasi santuoka“.

Užsieniečiams, gyvenantiems Danijoje trumpiau nei 5 metus, tenka susidurti ir su daugiau biurokratijos – jie iš valdžios institucijos turi gauti leidimą įsigyti NT.

LRT.lt domėjosi, ar tokių iššūkių kilo ir lietuviams, neseniai įsigijusiems būstą šioje Skandinavijos šalyje.

Atvirai kalba apie didesnę riziką

Kaip pasakojo Danijoje įsikūręs ir šių metų sausį būstą įsigijęs tautietis Vaidotas Statulevičius, būsto paskolų rinkoje diskriminacijos problema jaučiama. Esą bankai net neslepia, kad į užsieniečius žiūrima kaip į tam tikrą riziką.

„Nors Danijoje bankas galėtų finansuoti iki 95 proc. būsto vertės, užsieniečių poros dažniausiai gauna pasiūlymą pasiskolinti 85 proc. (t. y. reikia turėti 15 proc. savų lėšų). Tai nėra oficialiai skelbiama bankų puslapiuose, bet darbuotojai atvirai kalba apie didesnę riziką.

Tai, žinoma, gali būti barjeras tiems žmonėms, kurie negali surinkti didesnio pradinio įnašo. Ypač turint omenyje, kad būsto nuoma yra ženkliai brangesnė ir pasirinkimas prastesnis nei perkant“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, daugiausia iššūkių, ypač užsieniečiams, Danijoje kelia sudėtinga paskolų rinka, nes pasirinkimų yra gana daug ir geriausias variantas priklauso nuo individualių poreikių.

„Kita vertus, bankai konkuruoja, todėl galutinė kaina vis tiek bus adekvati“, – kalbėjo jis ir patarė neapsiriboti pirmu pasiūlymu.

V. Statulevičius, sakė, kad būsto pirkimo procesas yra gana paprastas: susirandi būstą; nusprendi, kokią sumą verta mokėti; pasirenki banką (dažniausiai pagal siūlomas palūkanas), NT teisininką (kuris peržvelgs visus dokumentus ir pateiks savo nuomonę), pastato būklės vertintoją (kai perkamas namas); pasirašai sutartis; po 3–6 mėnesių gaunami naujų namų raktai.

Pašnekovas pažymėjo, kad jam būsto pirkimo procesas – teisininkai, mokesčiai bankui, registracijos mokesčiai – atsiėjo 60 000 Danijos kronų (šiek tiek daugiau nei 8 000 eurų).

Pataria kalbėti ne su vienu banku

Lietuvis Lukas Černiauskas pasakoja butą pirkęs du kartus, abu kartus su visa savininkyste (dan. ejer). Pasak jo, bankai ir valstybė turi skirtingų reikalavimų užsieniečiams, priklausomai nuo to, ar jie yra iš ES, ar ne. Užsieniečiams, kurie nėra ES valstybių piliečiai, gali būti taikomi dar griežtesni reikalavimai.

Jis pats norintiesiems įsigyti būstą Danijoje ir gauti paskolą pataria kalbėti su keliais bankais vienu metu ir to nuo jų neslėpti.

„Bent man tai padėjo gauti norimą paskolą norimame banke (iš pradžių jų sąlygos buvo labai nekokios). Nes kuris nors iš bankų vis tiek kažkuriuo metu bando prisivilioti daugiau klientų“, – įsitikinęs L. Černiauskas.

Pirmą kartą perkant butą jam teko kalbėti bent su 8 bankais, kol galų gale sutiko su norima paskolos formule.

„Visi kiti norėjo didesnio pradinio įnašo, kad banko paskola būtų mažesnė, nes, kiek teko suprasti, užsieniečiai, kurie nėra pernelyg prisirišę prie Danijos (pavyzdžiui, santuoka, Danijoje prabūtų metų skaičius ir pan.), yra vertinami kaip rizikingesni klientai. Tai man neformaliai patvirtino vienas kontaktinis asmuo, dirbantis viename iš bankų“, – pasakojo pašnekovas.

Jis prisimena, kad antram būstui turėjo didesnį pradinį įnašą, o pagrindinis klausimas buvo dėl palūkanų – jos buvo ganėtinai aukštos.

„Iš esmės mano įspūdis yra toks: perkant pirmą kartą ir esant gana šviežiam Danijoje reikės kalbėti su ne vienu banku, kad gautum patvirtinimą norimo dydžio pradiniam įnašui, nes dauguma reikalaus 10–20 proc., o ne 5 proc. Mano atveju buvo sunkoka, nes mano draugė nėra danė, darbo sutartis neterminuota, vaikų daniškoje mokykloje nėra ir t. t. Todėl per pokalbius visada pabrėždavau, kad mano tikslai yra ilgalaikiai ir palikti šalies neplanuoju“, – sakė L. Černiauskas.

Džiaugiasi teigiama patirtimi

Danijoje butą įsigijusi Rūta Vitaitė pasakoja, kad prieš pirkdama NT buvo girdėjusi daug skirtingų nuomonių ir gandų apie paskolas: kad reikia Danijoje būti pragyvenus bent 5 metus, kad reikia turėti nuolatinį leidimą gyventi ar kad pradinis įnašas yra 20 proc., o danams – 5 proc. Vis dėlto ji nusprendė pati pasikonsultuoti su bankais ir tiksliai išsiaiškinti keliamus reikalavimus.

„Mano patirtis buvo tikrai teigiama. Pragyvenus dvejus metus Danijoje, neturint nuolatinio leidimo gyventi, man keliami reikalavimai buvo lygiai tokie patys kaip danams. Bankai labai teigiamai priėmė mano norą būti klientu. Žinoma, skirtingi bankai vadovaujasi skirtingu modeliu, bet tai jau priklauso nuo paties banko, o ne nuo to, kad esi užsienietis“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ji pasakoja, kad bendraudama su vieno banko atstovu telefonu tiesiai paklausė apie apribojimus dėl to, kad yra užsienietė, tačiau sulaukė atsakymo, kad viskas gana paprasta dėl to, jog ji yra iš ES valstybės. Esą kiti reikalavimai būtų taikomi tuo atveju, jei ji būtų ne iš ES.

R. Vitaitės manymu, didesnio pradinio įnašo bankai gali reikalauti tiesiog dėl žemesnių pajamų.

„Nemažai užsieniečių, perkančių nekilnojamąjį turtą Danijoje, turi nelabai aukštas metines pajamas. Tokiu atveju bankas įsivertina riziką ir gali prašyti didesnio pradinio įnašo, duoda mažesnę paskolą arba jos iš viso neduoda“, – sakė ji.

Pašnekovės teigimu, perkant pirmą būstą Danijoje pats didžiausias iššūkis yra perprasti sistemą, nes šioje šalyje paskolos išduodamos kitaip negu Lietuvoje, jos gali būti dalijamos į kelias, turinčias skirtingas palūkanų normas.

Pagrindinis skirtumas – kitoks finansavimo modelis

Banke Danijoje su paskolomis įmonėms dirbanti Žaneta Troško sutiko papasakoti, ką svarbiausia žinoti, nusprendus įsigyti butą. Anot jos, didžiausias skirtumas nuo Lietuvoje teikiamų būsto paskolų – finansavimo modelis. Paskola nėra 100 proc. banko paskola. 80 proc. paskolos gali būti dengiama obligacijomis.

Ji taip pat patvirtino, kad užsienio piliečiams gali kilti iššūkių siekiant gauti paskolą.

„Bankai rizikuoja išduodami paskolas užsienio piliečiams. Daug lengviau tiems, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Danijoje, kurio ES piliečiai gali prašyti po 5 metų. Tačiau 5 metai reiškia ne tik buvimą šioje šalyje, bet ir 5 metų legalų darbą, ir sumokėtus mokesčius. Taip pat mokesčių inspektoriai visada gali pasiteirauti, iš kur atsirado pinigai, skirti būstui pirkti, jei nesueina su atlyginimo statistika ir nėra deklaruotos jokios lėšos arba nėra paaiškinta, kaip lėšos gautos pradiniam įnašui“, – pasakoja ji.

Pasak pašnekovės, būsto finansavimo taisyklės priklauso nuo būsto rinkos dinamikos. Kadangi mokesčiai nemaži, biudžetą planuoti reikia daug atsakingiau nei Lietuvoje. Taip pat gana aukšti administraciniai mokesčiai gyvenant daugiabučiuose sostinėje. Būsto draudimas taip pat nepigus. Tačiau ji išskiria ir vieną pliusą – Danijoje NT neparduodamas su daline apdaila kaip Lietuvoje, tik sertifikuoti specialistai (elektrikai, santechnikai ir t. t.) gali atlikti darbus. Dėl to nusipirkus būstą Danijoje dažniausiai lieka tik įsinešti baldus.

„O šiaip kiekvienas turi kreiptis į savo banko vadybininką ir klausti dėl keliamų reikalavimų, nes kiekvieno situacija skiriasi. Tik viena nesikeičia: sukčiauti ar „susitarti“ neverta“, – šypteli Ž. Troško.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt