Į Lietuvą grįžta vis daugiau emigrantų, o nemaža jų dalis ryžtasi kurti verslą atokiuose kaimuose. Pakruojo rajone vos prieš porą mėnesių šokolado cechą įkūrę jaunuoliai jau džiaugiasi pelnu. Užsakymų netrūksta ir prieš pusantrų metų kaime įsikūrusiems iš Jungtinės Karalystės grįžusiems šakočių kepėjams.
Įmonę „Komplimentais“ pavadinę jaunuoliai sako ir patys sulaukiantys daug pagyrų. Porą metų Škotijoje praleidę jaunuoliai iš ten parsivežė ir šokolado cecho idėją. Gimtajame krašte įkurtas cechas pradėjo veikti vos prieš du mėnesius, tačiau rankų darbo saldainių paklausa tokia didelė, kad tenka dirbti be laisvadienių.
„Lietuviai tikrai mėgsta šokoladą ir patys valgyti, ir dovanoti jį, vis daugiau žmonių renkasi kokybišką šokoladą“, – LRT TELEVIZIJAI sakė gamybos direktorė Karolina Sipavičiūtė.
Anot pardavimo direktoriaus Šarūno Leimonto, užsakymai siunčiami į kitus miestus, todėl nėra svarbu, kurioje vietoje žmogus įsikūręs.
„Užsakymą netgi kitą dieną gali gauti žmogus iš Vilniaus, o išsiunčiame iš čia, iš Triškonių. Pasirinkome šitą vietą, nes mums patinka gaivesnis oras, ramesnis gyvenimas“, – teigė pašnekovas.
16 metų Jungtinėje Karalystėje praleidusi Vikščių šeima taip pat ėmėsi nuosavo verslo regione. Šalia Pakruojo dvaro jau pusantrų metų kepa šakočius.
„Buvo daug streso, daug nemigos naktų. Kol visa šita pasidarėme, buvo iš tikrųjų sunku. Visiems grįžusiems į Lietuvą nėra lengva viską pradėti nuo pradžių“, – komentavo šakočius kepanti Laura Virkštienė.
Regionuose dalį naujų verslų sužlugdė pandemija. Virkščiams karantiną ištverti padėjo sėkmingai pasirinkta maisto gamybos sritis. Konkurentų šiame krašte neturintys skanėstai perkami ir per karantiną.
„Žmonės per karantiną vis tiek valgo, kažkur neišlaidauja daugiau. Yra pinigų, kodėl nepavalgyt skaniai?“ – sakė šakočius kepantis Vaidas Virkštis.
Jau porą metų pastebimi didėjantys iš užsienio grįžtančių lietuvių srautai. Užpernai grįžo 9 tūkstančiai, pernai – net 12 tūkstančių tautiečių. Daugiausia iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Norvegijos. Daugelį grįžti į Lietuvą esą paskatino „Brexitas“ ir pandemija.
„Susidomėjimas individualia veikla arba verslo kūrimu tikrai yra. Sulaukiame klausimų, ar Lietuvoje galima kurti verslą, galbūt mažesnį, kur nors regionuose. Žmonės domisi galimybėmis, Užimtumo tarnybos parama darbo vietos susikūrimui“, – pažymėjo projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Emilija Oleškevič.
Jos teigimu, emigrantams specialių lengvatų nėra. Grįžusieji gali naudotis tomis pačiomis socialinėmis garantijomis ar parama, kaip ir visi Lietuvos gyventojai.
