Prasidedant pirmajam stojimui į Jungtinės Karalystės universitetus po „Brexito“, kai kurios mokyklos, organizuojančios studijas užsienyje, sako, kad dėl pandemijos bei pasikeitusios politinės situacijos sumažėjo stojančiųjų į užsienio aukštąsias mokyklas. Pasikeitė ir kryptys – studentai pirmu numeriu renkasi Nyderlandus. Populiarėja studijos Danijoje, Airijoje, Švedijoje, Vokietijoje.
Abiturientas Adomas Gliožeris sako, kad lauke stengiasi praleisti kuo daugiau laiko, nors mokslai kartais tęsiasi ir iki vėlaus vakaro. Vaikinas ateitį ketina sieti su muzika, tačiau mokytis planuoja ne Lietuvoje, o Nyderlanduose.
„Tai buvo prieinamiausias variantas. Ten ir mokslai pigiai kainuoja, jei negausiu stipendijos. Pragyvenimo sąlygos neblogos... Toks kaip studentų rojus“, – kalbėjo būsimas studentas.
Mokyklos, organizuojančios studijas užsienyje, sako, kad daugiausia jaunuolių, kaip ir Adomas, nori studijuoti Nyderlanduose. Tačiau kartu pastarojo meto tendencijos rodo, kad būsimi studentai į užsienio aukštąsias mokyklas dabar žvalgosi kiek rečiau.
„Po „Brexito“ situacija tikrai pasikeitė. Lietuvaičiai taip pat, kurie neužsitikrino rezidento statuso, iškart nusisuko nuo Jungtinės Karalystės“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje komentavo „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė.
Abiturientė Vesta Stanionytė rezidento statusą gauti spėjo. Mergina Jungtinėje Karalystėje ketina studijuoti rinkodarą ir vadybą.
„Nesinori išvykti iš Lietuvos, tačiau tam tikra programa, kurią aš noriu studijuoti, yra didesnės galimybės ir geresni pasiūlymai būtent užsienio šalyse“, – laidoje sakė mergina.
Jungtinės Karalystės švietimo departamento duomenimis, dėl „Brexito“ studentų iš Europos sumažėjo apie 60 procentų. Mokyklos sako, kad išaugo stojančiųjų į kitas šalis skaičius. Populiariausios studijų kryptys – Nyderlandai, Vokietija, Danija, Prancūzija, Airija, Švedija. Pripažįstama, kad stojančiųjų į užsienį mažiau ir dėl pandemijos.
„Kastu International“ vadovas Arturas Jefimovas pasakojo, kad šiems procesams bei tendencijoms įtakos turėjo ir pandemija: „Matome, kad galbūt daugiau moksleivių svarsto metų pertrauką, per tuos metus padirbti, pasavanoriauti.“
Skaičiuojama, kad šiemet studentų Lietuvos universitetuose padaugėjo. Kai kurios mokslus užsienyje organizuojančios mokyklos sako, kad sunkumų gali sukelti ir pasikeitusios brandos egzaminų datos.
UAB „Kalba.lt“ atstovas Paulius Jakuitis įsitikinęs, kad dažniausiai problemų kyla dėl to, kad kitų šalių universitetai moko nacionaline tos šalies kalba ir yra orientuoti į vietos studentus. Kaip pavyzdį specialistas įvardijo Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse esančias aukštąsias mokyklas.
Šiemet valstybiniai brandos egzaminai vyks dviem savaitėmis vėliau nei įprastai – sesija prasidės birželio 7-ąją.
