Daugiau karantino atlaisvinimų, privalomas neigiamas COVID-19 testas atvykėliams, Estijos prezidentės vizitas, grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui pristatymas, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Su COVID-19 susijusios naujienos
Per šią savaitę Lietuvoje patvirtinti 3058 COVID-19 atvejai. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 tūkst. 214 žmonių.
Statistiškai nuo COVID-19 pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 188 tūkst. 191 žmogus, deklaruoti – 143 tūkst. 942 pasveikę asmenys. Statistiškai šiuo metu serga 6885 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 51 tūkst. 134.
Nuo COVID-19 Lietuvoje per šią savaitę mirė 73 žmonės. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3328 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6682 mirtys.
Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 210 tūkst. 078 žmonės, abiem dozėmis – 85 tūkst. 732 asmenys.
Karantino atlaisvinimas. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė, kad COVID-19 situacija neleidžia svarstyti karantino švelninimo. Vis dėlto trečiadienį Vyriausybė nežymiai palengvino karantino režimą:
* Po kilusių būsimų vairuotojų protestų leidžiama teikti vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugas.
* Ne daugiau nei dviejų namų ūkių gyventojams galima lauke bendrauti ir rengti šventes. Sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas atvirose erdvėse galima teikti ne daugiau kaip penkiems žmonėms.
* Leidžiama fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekose, veikti pažintiniams takams, parkams, muziejams, galerijoms ir kitoms ekspozicinėms erdvėms, zoologijos ir botanikos sodams, esantiems atvirose lauko erdvėse.
Juose taip pat galės lankytis ne didesnės nei penkių asmenų ar dviejų šeimų grupės. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad bus svarstoma uždaras kultūros įstaigas atverti savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu yra mažesnis.
* Leisti renginiai, kurių metu neišlipama iš automobilio ir automobilyje yra ne daugiau nei du asmenys arba vienos šeimos nariai.
Neigiamas testas atvykstantiesiems. Šią savaitę nuspręsta, kad visi atvykstantieji iš užsienio į Lietuvą reguliariaisiais maršrutais nuo kovo 10 dienos įpareigoti turėti ne senesnį nei trijų dienų neigiamą koronaviruso testą. Plačiau skaitykite ČIA.
Grėsmių Lietuvai ataskaita
Lietuvos žvalgybos agentūros pateikė savo metinę ataskaitą, kurioje nagrinėjamos Lietuvai kylančios grėsmės. Naujausiu iššūkiu šalies saugumui tapo COVID-19 pandemija. Ji davė postūmį „radikalioms politinėms ideologijoms“ ir sąmokslo teorijoms, o labiausiai pandemija naudojasi Rusija ir Kinija, abi situaciją pasitelkia dar didesnei visuomenės kontrolei.
Siekdama didinti įtaką Rusija taip pat naudojasi savo nuo COVID-19 sukurta vakcina „Sputnik V“, o Kinija išnaudoja „kaukių diplomatiją“.
Atkreipiamas dėmesys, kad Baltarusijos KGB vis šiurkščiau veikia prieš lietuvius. Juos domina vidaus tarnybos pareigūnai, teisėjai, politikai, strateginių įmonių, valstybinių institucijų bei savivaldybių darbuotojai, žurnalistai.
Kaip didelę riziką kelianti grėsmė įvardijama ir Astravo atominė elektrinė, be to, Baltarusija siekia realizuoti jėgainėje pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Aistros dėl Stambulo konvencijos
Įsiplieskusių diskusijų akivaizdoje Seimo pirmininkė trečiadienį paskelbė, kad Stambulo konvencijos klausimas Seimo pavasario sesijoje nebus nagrinėjamas.
Planai ratifikuoti Stambulo konvenciją, skirtą smurto prieš moteris prevencijai, visuomenėje įplieskė konfliktą. Dokumento priešininkų teigimu, konvencija yra Trojos arklys, kuriuo siekiama įvesti socialinės lyties (angl. gender) sąvoką į Lietuvos teisinę sistemą.
Nerimas dėl šio dokumento siejamas ir su planais įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Konvencijos ratifikavimui nepritariantieji dar praėjusią savaitę Seimo pirmininkei įteikė peticiją, kad savo seksualinės orientacijos neslepiantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius būtų pašalintas iš šių pareigų.
Peticijos autoriai teigė surinkę per 300 000 parašų, nors jų pagrįstumu abejojama. Reaguodamas į tokią iniciatyvą, visuomenės veikėjas Andrius Tapinas ketvirtadienį Seimo pirmininkei įteikė daugiau nei 400 tūkst. surinktų parašų, kuriais reiškiamas palaikymas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui T. V. Raskevičiui. Taip norėta parodyti, kad surinkti parašai dėl T. V. Raskevičiaus pašalinimo iš einamų pareigų neatspindi tikrosios Lietuvos piliečių valios.
Taip pat skaitykite
Algų kilimas
Praėjusiais metais dėl pandemijos Lietuvoje sumažėjo dirbančiųjų skaičius, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo panašiai sparčiai kaip ankstesniais metais – 13 proc., pranešė „Sodra“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų pajamos į rankas vidutiniškai siekė 935 eurus, arba 13,3 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Deklaravimo pradžia
Lietuvoje oficialiai prasidėjo 2020 metų pajamų ir turto deklaravimas. Deklaravimas vyks du mėnesius elektroniniu būdu.
Baltarusijos prašymas išduoti Cichanouskają
Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti buvusią kandidatę į prezidentus Sviatlaną Cichanouskają. Režimui lojali teisėsauga kaltina S. Cichanouskają ir jos aplinką neramumų kurstymu ir ketinimais užimti pastatus Gomelyje. S. Cichanouskaja tai kategoriškai neigia.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuva nesvarstys S. Cichanouskajos išdavimo klausimo. „Baltarusijos režimui galime pasakyti – greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti jūsų reikalavimus“, – sakė ministras.
Estijos prezidentės vizitas
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid šią savaitę lankėsi Vilniuje. Tarp daugelio įprastų klausimų, kuriuos turi aptarti Baltijos šalys, ji pažymėjo, kad Estija neatmeta galimybės pirkti Rusijos vakciną „Sputnik V“. Nors ji dar nėra plačiai prieinama, Lietuvos vadovai anksčiau griežtai atmetė rusiškos vakcinos pirkimo galimybę.
Estijos prezidentė viešėdama Lietuvoje susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, taip pat kalbėjosi su premjere Ingrida Šimonyte.
Lietuvos atstovybė Taivane
Lietuvos Vyriausybė paskelbė planus šiemet atidaryti verslo atstovybę Taivane. Kinija pasipiktino šiuo žingsniu ir pabrėžė griežtai prieštaraujanti oficialių institucijų steigimui Taivane. Pekinas Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir grasina susigrąžinti salos kontrolę jėga.
