Iki Baltarusijos opozicijos tarybos paskelbto ultimatumo Aliaksandrui Lukašenkai pabaigos liko kelios dienos. „Bet koks režimas, kuris paremtas jėga, prievarta, vis tiek žlunga“, – portalui LRT.lt sako Baltarusijos lietuvė. Ji taip pat pabrėžia, kaip didžiuojasi Lietuva ir jos pastangomis padėti: „Daug kas pasaulyje būtent Lietuvos dėka sužinojo, kas iš tikrųjų vyksta Baltarusijoje.“
Spalio 13 dieną S. Cichanouskaja paskelbė reikalavimus, kuriuos per 13 dienų turi išpildyti A. Lukašenka, kitaip šalyje vykstantys protestai esą pasieks dar neregėtą mastą. Anot opozicijos lyderės, A. Lukašenka turi paskelbti paliekantis prezidento postą, nutraukti smurtą šalies gatvėse ir paleisti visus politinius kalinius.
„Prieš du mėnesius mes visi keliavome prie balsadėžių ir tikėjomės pokyčių. Sužinoję, kad mūsų balsai klastojami, išėjome į gatves ir paprašėme teisingumo, tačiau už tai tik gavome smūgių, kulkų ir melo laviną“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
Baltarusijoje nuo gimimo gyvenanti lietuvė Elena (vardas pakeistas, tapatybė redakcijai žinoma – LRT.lt) tiki, kad prieš režimą protestuojantys žmonės iškeltus reikalavimus palaiko ir yra pasiruošę užplūsti gatves, bet sako abejojanti, jog A. Lukašenka į iškeltas sąlygas reaguos.
„S. Cichanouskajos reikalavimai labai geri, bet kadangi ilgai gyvenu su šituo režimu, abejoju, kad jie bus įvykdyti. Pažiūrėkit į dabartinę jo (A. Lukašenkos – LRT.lt) poziciją. Jis niekaip nereaguoja į S. Cichanouskają, pasakė, kad ji pabėgo, kad yra šalies išdavikė, ir viskas.
Nežinau, kas bus, ir nenoriu spėlioti, bet esu įsitikinusi, kad jau niekada nebus taip, kaip buvo. Bet koks režimas, kuris paremtas jėga, prievarta, vis tiek žlunga. Dabar, man atrodo, tik laiko klausimas. Tikrai dar 26 metus A. Lukašenka nebus, bet kiek dar – vienus, dvejus, trejus metus, – negaliu spėlioti. Tikiuosi, viskas susiklostys greitai ir taip, kaip reikia“, – komentuoja Baltarusijos lietuvė.
Žmonių ryžtas nemažėja
Ji pati gyvena nedideliame miestelyje šalia pasienio, kur situacija rami, tačiau tikina nuolatos palaikanti ryšį su Minske ir kituose didžiuosiuose miestuose esančiais draugais, taip pat seka įvykius internete, nors kartais interneto ryšys vis dar išjungiamas.
Pašnekovės teigimu, trečią mėnesį prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių gyventojų ryžtas negęsta. Netgi priešingai: „Išaugo nauja karta, kurios netenkina tai, ką šiandien matome. Netenkina, kad 26 metus nesikeičia valdžia, ir jie tikrai nerimsta.“
Pasak Elenos, tarp pažįstamų Baltarusijos lietuvių, kurie, kaip ir ji pati, turi Baltarusijos pilietybę, režimą palaikančiųjų nėra. Kai kurie prieš režimą pasisako aktyviau, kiti laikosi nuošaliau, tačiau visi palaiko permainų siekį ir yra šokiruoti dėl prieš taikiai nusiteikusius žmones naudojamo smurto.
Baltarusijos lietuvė pasakoja, kad dalis jos draugų protestuose dalyvauja, tačiau nemažai yra įbaugintų, todėl į gatves neina. Jie bijo prarasti darbą, gauti atlyginimo dydį siekiančią baudą ar net netekti vaikų globos.
„Režimas baugina žmones ir jie bijo išsakyti nuomonę, nes gali netekti darbo. Kai kas bijo, kaip ir aš, eiti į mitingus su vaiku, nes paskui gali atsiųsti globos tarnybas ir vos ne padaryti taip, kad vaikas namie nesaugus. Tokių pažįstamų mano aplinkoje tikrai yra, jie, dalyvavę proteste, vėliau sužinojo apie skambučius į mokyklas.
Dabar populiarėja ir mūsų buvusio prezidento palaikymo mitingai. Turiu daug pažįstamų, kurie dirba biudžetinėse įstaigose ir kurių vadovai labai prašo eiti į tokius mitingus. Jie atsiduria tokioje padėtyje, kad jeigu atsisakys, gali turėti problemų dėl darbo“, – pasakoja pašnekovė.
Vis dėlto ji pripažįsta, kad kai kurie Baltarusijos gyventojai iš tiesų palaiko režimą ir pokyčių nenori. Ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurie nesinaudoja internetu ir informaciją gauna tik iš valstybinės televizijos.
„Baltarusijos valstybinė televizija protestuotojus rodo kaip agresyviai nusiteikusius radikalus. Ir apie S. Cichanouskają kalba, kad ji pabėgo, kad davė A. Lukašenkai ar dolerių, ar eurų, ir visus, kas ėjo į tą Koordinacinę tarybą, pateikia kaip išdavikus. Labai gaila, bet pas mus dar nėra išplitusios naujienos iš interneto, gal dėl to, kad mažesnis miestas“, – sako Elena.
Nors kol kas pokyčių ženklų nematyti, o smurtas nesiliauja, Baltarusijos lietuvė sako, kad išlaikyti viltį padeda vienybė.
„Turiu pažįstamų, jaunesnių šeimų, kurie eina į mitingus, o paskui bėga, kad nepagautų omonininkai. Nepažįstami žmonės įsileidžia, atidaro duris, pro langus šaukia durų kodus, kad žmonės galėtų įeiti į namą. Taip gelbėjami žmonės. Tauta pabudo ir jaučiama vienybė. Pirmą kartą jaučiame, kad tikrai esame viena tauta.
Pavyzdžiui, mano kaimynas yra lenkas, užaugęs Baltarusijoje. Mes juokiamės, kad vienas kitam dabar esame baltarusiai. Taip mus suvienijo ta situacija“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Lietuvą baltarusiai vadina didžiuoju broliu
Elena atkreipia dėmesį, kad baltarusiai labai vertina Lietuvos palaikymą. Nors kartais dabartinėmis aplinkybėmis būdama lietuvė Baltarusijoje ji jaučiasi ne visai saugiai, jokių tiesioginių priekaištų ar replikų dėl tautybės teigia nesulaukusi. Ir pabrėžia, kad didžiuojasi tuo, ką daro Lietuva.
„Daug mano pažįstamų baltarusių sako, kad lietuviai yra šaunuoliai. Vadina Lietuvą didžiuoju broliu, kad tai nebe mažas mūsų kaimynas, o didysis brolis. Nes niekas kitas negali susilyginti su tuo, ką lietuviai yra padarę dėl baltarusių tautos.
Daug kas pasaulyje būtent Lietuvos dėka sužinojo, kas iš tikrųjų vyksta Baltarusijoje, o ne tai, ką rodo mūsų valstybinė televizija, kažkokį gražų paveiksliuką, kuris visiškai neatitinka. Man, kaip lietuvei, visa tai labai didelis komplimentas“, – sako pašnekovė.
Ji pripažįsta, per pastaruosius mėnesius svarstymų išvykti į Lietuvą buvo. Vis dėlto kol kas Elena nusprendė pokyčių laukti būdama Baltarusijoje kartu su visais.
„Nemanau, kad man būtų blogai Lietuvoje, turiu ir giminaičių, bet kodėl turiu bėgti iš savo šalies? Nes mano alternatyvi mąstysena? Aišku, jeigu kiltų grėsmė mano šeimai, mano vaikui, tai būtų pirma ir paskutinė šalis, į kurią bėgčiau.
Kol kas tiesioginės grėsmės nejaučiu ir labai tikiuosi, kad viskas pasikeis į gera. Mus jau trečią mėnesį palaiko vien viltis, todėl reikia tikėtis, kad viltis virs realybe. Dabar esame kažkokioje sutemoje, norisi, kad prasidėtų pokalbis, norisi pamatyti šviesą“, – sako Baltarusijos lietuvė.
