Po antros pensijų pakopos pinigais sulaistyto energingo pirmojo pusmečio, Lietuvos ekonomika lėtina apsukas. Vis dėlto, trečiasis ketvirtis apėmė nemažą trapių JAV, Izraelio ir Irano paliaubų laikotarpį, kuomet smuktelėjusios energetikos kainos ir laikinas stabilumas vasaros mėnesiais teigiamai veikė lūkesčius, o vidaus paklausa ir toliau išliko svarbiu BVP metinio augimo veiksniu.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šalies realus bendrasis vidaus produktas (BVP) per ketvirtį sumažėjo 1 proc. Smuktelėjimo buvo galima tikėtis – sunku pranokti aukštai iškeltą antrojo ketvirčio kartelę, kuomet BVP rezultatui įtakos turėjo vienkartinis vartojimo šuoliukas po itin reikšmingos pirmosios sukauptų pensijų lėšų atsiėmimo bangos. Visgi, pasak statistikų, ypač neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo kuklesni statybos, informacijos ir ryšių, transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
Po energingos pirmos metų pusės, trečiąjį ketvirtį lėtėjo ir metinė ūkio plėtra. BVP, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo 1,8 proc. didesnis nei prieš metus (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,3 proc.).
Operatyvieji mėnesiniai duomenys rodo, kad trečiasis ketvirtis buvo stiprus tiek eksportuojančiai pramonei, tiek mažmeninei prekybai, rudeniop atsitiesė ir eksporto rodikliai.
Tuo tarpu, paslaugų sektorius siunčia nevienareikšmius signalus. Liepos-rugpjūčio mėnesių duomenys rodo, kad pardavimus (stabiliomis kainomis) palyginti su pernai augino tradiciniai paslaugų sektoriai – apgyvendinimo ir maitinimo veikla, NT, tačiau statybų sektoriui ir aukštos pridėtinės vertės sektoriams sekėsi silpniau. Solidus, nežymiai didesnis nei pernykštis, šių metų derlius taipogi palaikė trečiojo ketvirčio BVP rezultatą, nes būtent šį ketvirtį žemės ūkio sektoriaus įtaka itin išauga.
Reikšmingai antrosios pakopos pensijų lėšų daliai užsilikus atsiskaitomosiose sąskaitose, vartojimo impulsas šių metų plėtrai buvo silpnesnis, nei manyta reformai prasidėjus. Taigi, panašu, kad Lietuva šiemet išvengs netvaraus vartojimo šuolio ir ekonomikos perkaitimo rizikos. Šios lėšos suveiks kaip antiinfliacinis skydas: padės amortizuoti degalų kainų šoko padarinius ir didins namų ūkių finansinę manevro laisvę brangesnio šildymo sezono metu.
Paskutinis metų ketvirtis taipogi bus vangesnis. Geopolitinis nestabilumas, atsinaujinusi energetikos krizė ir įsibėgėjusi infliacija, bei kylančios palūkanų normos didina neapibrėžtumą, kaštų spaudimą ir verčia ekonomikos dalyvius atsargiau vertinti savo finansines perspektyvas, o tai vėsiną ekonomiką.
