Panevėžio rajone įrengti pirmieji kolumbariumai. Ramygaloje ir Krekenavoje pastatytos urnų sienelės – kol kas tik bandymas, ar toks laidojimo būdas prigis kaimiškose vietovėse. Savivaldybė stebės gyventojų pasirinkimą, o kolumbariumus plės tik tuo atveju, jei jų paklausa augs.
Lietuvos gyventojų požiūris į kolumbariumus pastarąjį dešimtmetį sparčiai kito – šiandien jie vertinami itin palankiai, o jų paklausa daugelyje miestų viršiją pasiūlą.
„Man atrodo, kad gerai, ypač tiems, kas į užsienį išvažiavę vaikai, nėra kam kapų prižiūrėti, tai labai gerai“, – kalbėjo moteris.
„Pasižiūrėkit – uždengti kapai, tai jau geriau kolumbariumas, mano tokia nuomonė“, – teigė kapinių lankytoja.
Didžiuosiuose miestuose kolumbariumų daugėja, o kaimiškose vietovėse jie tik dabar atsiranda. Panevėžio rajone – Ramygalos ir Krekenavos kapinėse pastatytos pirmosios urnų sienelės po 36 nišas.
„Žiūrėsime, kaip čia vystysis, dabar kaip kalbėjome Ramygaloj, Krekenavoje padarykit taip kolumbariumą, kad būtų galima ateityje plėsti, jeigu bus didelis populiarumas“, – komentavo Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
Krekenavos seniūnas neabejoja, kad kolumbariumai kaimiškose vietovėse prigis – gyventojai jau jais domisi.
„Kai kurie yra pasilaidoję savo artimuosius kolumbariumuose miesto kapinėse kaip ir norėtų netgi parsivežti atgal į tėviškę, į gimtinę“, – pasakojo Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys.
Ramygalos seniūnaitė sako, kaimiškose vietovėse laidojimo tradicijos gilesnės, čia daugiau žmonės šarvojimui renkasi ne urnas, o karstus. Tačiau, anot jos, rajono gyventojai nuo šiol bent jau galės rinktis laidojimo būdą.
„Miestas ir miesteliai irgi turi turėti tą alternatyvą ir žmonių pasirinkimą, kad būtų jau čia jų pasirinkimas, kad, tiesiog, bent turėtų tą pasirinkimą, o, kad jo, ne neturėtų. Tai labai džiaugiuosi, kad atsirado ta alternatyva“, – teigė Ramygalos seniūnaitė Aistė Jagminienė.
Gyventojai skirtingai vertina, vieni – neabejoja, kolumbariumai prigis, kiti – sako, kaimiškose vietovėse daugelis – prieš kremavimą.
„Kaukolė yra, lieka kaulai, o čia gi viską sumala, sudegina, nu kažkaip tai žiauru per daug arba į tas laidotuves nueini urna stovi, tokio gedulingumo nebėra“, – svarstė gyventojas.
„Nežinau, gali ir nepasiteisint. Kodėl? Daugiau įpratę žmonės laidotis į kapą“, – kalbėjo moteris.
„Kolumbariumas darosi toks kaip kolektyvinis, gal irgi neblogai. Pripras žmonės prie visko, užsienyje tokie dalykai jau visai natūralūs, normalūs“, – apie naujovę kalbėjo vyras.
Panevėžio rajono meras sako, kaime laidojimo tradicijos nors ir gilios, bet keičiasi.
„Kaimo gyventojai kryžiumi gulė, jeigu žmogus visą gyvenimą pragyveno savo name, tai jis savo name ir turi būti pašarvotas, šiandien paklauskit kaimo gyventojų, ar kas nors nori dar šarvoti namuose? Niekas nebenori“, – kalbėjo A. Pocius.
Panevėžio rajono kapinėse vietą kolumbariumuose gyventojams planuojama skirti nemokamai, tačiau tą dar turės patvirtinti savivaldybės taryba.
