Dėl šiemet įsigaliojusių nekilnojamojo turto mokesčio pokyčių, pajamų iš šio mokesčio į valstybės biudžetą turėtų būti surinkta mažiau. Kai kurie politikai sako – valdžia pagaliau turėtų ryžtis įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kaip ne vienus metus rekomenduoja tarptautinės institucijos. Vis dėlto net ir tam pritariantys politikai pripažįsta – nors ekonomikos augimui kenkia mažiausiai, mokestis visuomenėje toks nepopuliarus, kad nė viena valdžia nedrįsta jo imtis.
Europos Sąjungos duomenys rodo – lietuviams nuosavas būstas itin svarbus, nors kitose šalyse nevengiama ir nuomotis. Bet valdžiai tik prabilus apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kyla daug nepasitenkinimo.
„Lietuvaičiui žemė ir namai yra atributas numeris vienas. Tai gerai, tvarkoje, niekas neprieštarauja, bet geriau nedidelis mokestis visiems, diferencijuojant, priklausomai nuo vertės, negu užkeliam vertę iki milijono, kurios niekas nepasiekia ir tada iškreipia visą rinką“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Nors mokesčio pakeitimus inicijavo premjero Gintauto Palucko Vyriausybė, socialdemokratas Algirdas Sysas tai vadina žingsniu atgal. Mat tie, kurie iki šiol mokėdavo nedideles sumas mokesčio – nuo šių metų nebemoka išvis, o valstybės biudžetas dėl to praranda pajamų.

Galutinių šių metų duomenų dar nėra, tačiau A. Sysas atkreipia dėmesį, kad kitąmet iš nekilnojamojo turto mokesčio planuojama surinkti mažiau.
„Mes atleidom didžiąją dalį Lietuvos žmonių nuo NT mokesčio, nors visi ekspertai Europos sako, kad tai pats neskausmingiausias mokestis“, – tikina Seimo narys.
Iki šių metų mokestį mokėdavo tie, kurių bendra turimo nekilnojamojo turto vertė viršydavo 150 tūkst. eurų. Nuo sausio jį moka tik tie, kurių turimas pagrindinis būstas viršija 450 tūkst. eurų. Daugiau mokėti tenka tik turintiems du ar daugiau būstų. Finansų ministras sako – jei pokyčių ir būtų imtasi, jie būtų smulkūs.
„Apie naujų mokesčių įvedimą, ypač NT, būtų gal ankstyva kalbėti. Tačiau dialoge su koalicijos partneriais mes girdėjome tam tikrų siūlymų – dėl pakrančių nekilnojamojo turto, tam tikrų išimčių, kitų dalykų. Pasiūlymų dar sulaukiame. Jei mus įtikins dėl galimo teigiamo poveikio biudžetui, galbūt ir svarstysime“, – sako finansų ministras Taurimas Valys.

Valstietis Valius Ąžuolas visuotiniam NT mokesčiui nepritaria.
„Tikrai visuotiniam mokesčiui nepritariame. Kaip ten bebūtų, bet lietuviui būstas šventas reikalas“, – tikina jis.
Net tokio mokesčio privalumus matanti opozicija pripažįsta – jis sukelia tiek daug nepasitenkinimo, kad nė viena valdžia nedrįsta jo įvesti.
„NT mokestis tikrai tapo kažkokia anomalija, kur surinksime mažiau, nei surinkdavome iki tol. (...) Šis mokestis taip pat yra politinė savižudybė. Ir šiaip, matant kontekstą, matau, kad nuomonės yra tiek įvairios, jog susitarimo rasti tiesiog neįmanoma, nes argumentų niekas negirdi“, – pažymi konservatorė Gintarė Skaistė.

Savo ruožtu liberalas Simonas Gentvilas kraipo galvą dėl dabartinių NT mokesčio tarifų.
„Aš mokėdavau NT mokestį, dabar nemokėsiu. Manau, kad tai neteisinga. Nepaisant to, kad turiu 3 vaikus, bet esu linkęs prisidėti ir nesuprantu, kodėl jis nuimtas. (...) Turto mokesčiai yra normali praktika JAV ir kitose šalyse“, – pažymi S. Gentvilas.
Demokratas Algirdas Butkevičius sako, vis dėlto laiko klausimas, kada visuotinis NT mokestis bus priimtas, ypač kai valstybė stokoja pajamų.
„Būsime priversti orientuotis į tai, kad mokestis bus priimtas socialiai teisingai. Tai reiškia, vertinant tarifų dydžius, didesnius taikyti, kas įsigiję brangesnį turtą. (...) Manau, kad jau 2028 metų biudžetą formuojant, šita Vyriausybė neturės kito pasirinkimo“, – spėja politikas.

Jis taip pat sako – kad ir kokia valdžia to imsis, itin svarbu paaiškinti žmonėms tokio mokesčio privalumus, o mokėtinos sumos nebūtų didelės.










