Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) padidino indėlių palūkanų normą nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc. Kitas ECB posėdis vyks spalio 29 d. Rinkos dalyviai tikisi, kad spalį palūkanų normos nesikeis, o kelti jas ECB greičiausiai nuspręs gruodį.
ECB rudens pinigų politikos posėdžių sezoną pradėjo palūkanų normų kėlimu. Atsižvelgiant į naujausius konflikto Irane įvykius ir energijos kainas, rinkos dalyviai aktyviai diskutuoja, ką darys ECB: kels palūkanų normas ar paliks jas nepakeistas.
Jo teigimu, šiuo metu rinkos dalyviai tikisi, kad ECB palūkanų normų nekeis: analitikai vertina, kad tikimybė, jog indėlių palūkanų norma išliks 2,5 proc., siekia beveik 90 proc.
Vis dėlto analitikai tebesitiki, kad ECB palūkanų normas šiais metais dar kels, tiesa, tik gruodį. Ekspertai vertina, kad tikimybė, jog ECB gruodį nuspręs kelti palūkanų normas, siekia 73 proc.
Duomenys palankūs dar vienam kėlimui
ECB sprendimus priima remdamasis duomenimis. Naujausi euro zonos infliacijos ir ekonomikos ciklo duomenys rodo, kad infliacija toliau spartėja, o euro zonos ekonomika išlieka atspari, t. y. pakankamai stipri, kad atlaikytų dar vieną palūkanų normų kėlimą.
Infliacija beveik dvigubai viršija tikslą
„Rugsėjį metinė euro zonos infliacija paspartėjo iki 3,8 proc. Tai aukščiausias lygis per 3 metus ir beveik dvigubai daugiau nei oficialus ECB infliacijos tikslas (2 proc.). Energijos kainų infliacija rugsėjį šoktelėjo iki 18,8 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 3,5 metų“, – sako jis.
Paprastai ECB mažiau dėmesio skiria bendram infliacijos lygiui ir labiau stebi specifinius rodiklius: bazinę infliaciją (bendra infliacija, atėmus energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainas) ir paslaugų infliaciją. Šie komponentai paprastai nepriklauso nuo energijos kainų ir geriau atspindi darbo užmokesčio augimą, t. y. ekonomikos ciklą.
Šiuose segmentuose infliacija stabili ir nuo konflikto Irane pradžios iš esmės nepaspartėjo. Tačiau šįkart ECB turės atsižvelgti ir į bendrą infliacijos lygį, kuris beveik dvigubai viršija 2 proc. tikslą. Todėl infliacijos duomenys pagrindžia tolesnius pinigų politikos veiksmus.
Gynybos išlaidos nusveria karo poveikį
Euro zonos ekonomika stebėtinai gerai laikosi, nepaisant šoktelėjusių energijos kainų ir neapibrėžtumo dėl konflikto Irane perspektyvų. Europos Komisijos duomenimis, 2026 m. rugsėjį Vokietijos ekonominis klimatas pasiekė aukščiausią lygį per 2 metus, o optimizmas pramonės sektoriuje – aukščiausią lygį per 3 metus.
Mūsų vertinimu, didėjančios gynybos išlaidos visoje ES pradeda daryti realų, apčiuopiamą teigiamą poveikį euro zonos ekonomikos ciklui. Kol kas teigiamas gynybos išlaidų poveikis nusveria neigiamą karo Irane poveikį euro zonos ekonomikoms. Tai reiškia, kad ECB kol kas gali sau leisti sutelkti dėmesį į kovą su infliacija keldamas palūkanų normas ir mažiau dėmesio skirti galimam neigiamam aukštesnių palūkanų normų poveikiui ekonomikai.
Palūkanų normos aukštos išliks ilgiau
Europai įžengus į rudens laikotarpį, infliacijos augimo rizikos išlieka, todėl palūkanų normos euro zonoje ilgesnį laiką bus santykinai aukštos. Konfliktas Irane užsitęsia, o pasaulinės naftos atsargos toliau mažėja. Išlieka ir rizika, kad JAV uždraus dyzelino eksportą. Europa artėja prie šildymo sezono pradžios, o dujų saugyklų užpildymo lygis yra istoriškai žemas.
Visa tai leidžia manyti, kad energijos kainų infliacija greičiausiai išliks aukšta ir toliau didins bendrą kainų lygį.
Tokiu atveju ECB turės veikti ir palūkanų normas išlaikyti aukštas, nors akivaizdu, kad ECB palūkanų normos konfliktui Irane ir ES dujų rinkos realijoms beveik neturi įtakos.
Naujausios „Euribor“ prognozės taip pat rodo, kad artimiausiu metu ECB laikysis „aukštesnių palūkanų ilgiau“ (angl. higher for longer) politikos.
„Chatham Financial“ duomenimis, 3 mėn. „Euribor“, šiuo metu siekiantis 2,6 proc., 2026 m. gruodį pakils iki 2,8 proc., o 2028 m. kovą – iki 3,1 proc. Tai rodo, kad rinkos neatmeta tolesnio ECB palūkanų normų kėlimo ir 2028 m. pirmąjį ketvirtį“, – sako A. Izgorodinas.
