Ilgus metus Lietuvą su Rusija jungė teatras, literatūra, muzika, asmeniniai kultūros žmonių ryšiai. Atrodė, kad kultūra gali būti tiltu tarp žmonių net tada, kai politikai stato sienas, kad kultūra yra ta erdvė, kur dar galima susikalbėti. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje privertė iš naujo susimąstyti, kiek iš tiesų pažinojome Rusijos visuomenę ir jos kultūrą, skelbiama LRT pranešime žiniasklaidai. LRT laida „Aštuonkojis“ klausia, ką šis karas atskleidė apie Rusijos kultūros žmones ir pačią kultūrą, ir ar ją visada buvo persmelkusios imperinės – „mes turime teisę į kitus“ – nuostatos?
Laidos vedėja Nemira Pumprickaitė kalbina vieną garsiausių Lietuvos režisierių, dramaturgą Oskarą Koršunovą, kurio spektakliai ne kartą rodyti Rusijos teatrų scenose, o jam pačiam pažįstamas ne vienas rusų teatro talentas. Režisierius pabrėžia, kad Rusijoje dirbo liberaliuose teatruose, su demokratines vertybes vertinančiais antiimperialistais, o vėliau ir antiputinistais.
„Jie visi išvažiavę. Jie nepakeitė savo pozicijų, jie labai stipriai iš užsienio kritikuoja Vladimiro Putino režimą. Tie žmonės labai daug prarado, paaukojo, išvažiavo iš principo, sąžinė jiems neleido ten būti“, – teigia O. Koršunovas. Režisierius dar pabrėžia, kad žymių Rusijos intelektualų ir scenos žmonių pasitraukimas iš Rusijos – didelis praradimas rusų tautai.
„Jokiu būdu neginu Rusijos. Tai – ne tauta jau seniai, tai imperija, ten vyrauja imperialistinis mąstymas, bet tai imperijai visada buvo pasipriešinimas iš intelektualų pusės. Šita fašistinė diktatūra, kuri dabar yra Rusijoje, yra baisi. Kaip ir propaganda. Taip, kaip propaganda veikia žmones, yra neįtikėtinas dalykas. Kultūra gali ir turi būti priešnuodis propagandai“, – teigia O. Koršunovas.
Išskirtinį interviu LRT „Aštuonkojo“ laidai davė ir Jūrmaloje gyvenanti Latvijos estrados žvaigždė Laima Vaikulė. Garsi moteris sako, kad karas Ukrainoje tapo lemiamu lūžiu, negrįžtamai pakeitusiu jos santykius su Rusija ir buvusiais scenos kolegomis. Nors L. Vaikulė daugybę metų koncertavo Rusijoje, prasidėjus karui, atlikėja su šalimi agresore nutraukė visus ryšius ir pasmerkė V. Putiną remiančius Rusijos scenos žmones.
„Kaip šiandien galima sakyti, kad tu ne politikoje? Taip galima sakyti tik tam, kad išloštum. Aš irgi noriu būti ne politikoje, kad man neskaudėtų širdies, kad nepykčiau, kad užmerkčiau akis ir nematyčiau, kaip griaunami namai Ukrainoje, kaip į mus atskrenda dronai. <...> Kas yra agresorius? Rusija. Tą reikia sakyti ir suprasti. Rusija yra agresorė. Konkrečiai, visa jų valdžia – nusikaltėliai“, – sako L. Vaikulė.
Garsi moteris neskaičiuoja pinigų, kurių neteko nutraukusi koncertinę veiklą Rusijoje. Jai daug svarbiau žmogiškumas. L. Vaikulė sako, kad karas Ukrainoje jai atskleidė tamsiąją žmogaus pusę. Žmogaus, kuris gali viską griauti, žudyti ir nieko nesigailėti. Dėl to atlikėja įsitikinusi: jei V. Putinas užpultų Baltijos valstybes, ji pati imtų automatą į rankas: „O ką man daryti? Ką? Juk nepasiduosi. Man atrodo, geriau būti pasiruošusiam, negu nepasiruošusiam. Ukraina irgi galvojo, kad tai neįmanoma.“
Tuo metu atsargos karininkas Aurimas Navys įsitikinęs, kad Lietuva kultūrinį ryšį su Rusija per ilgai laikė vertybe ir atkreipia dėmesį į tai, kad didelę dalį rusų kultūros visada buvo persmelkusios imperinės nuostatos.
„Man svarbūs keli paprasti klausimai: kas finansuoja, kas organizuoja, ką viešai daro pats menininkas ir kokią žinią siunčia mūsų dalyvavimas? Rusija pati savo užsienio humanitarinės politikos dokumentuose kalba apie „rusų pasaulio“ tradicijų ir idealų sklaidą. Vadinasi, kultūros naudojimas valstybės tikslais nėra mūsų išgalvotas įtarimas“, – įsitikinęs A. Navys.
Pasak A. Navio, vykstant karui, kultūrinis atsiribojimas nuo Rusijos yra neišvengiamas ir net būtinas. Bent jau tam tikram laikui, nes Rusija kultūrą pavertusi propagandos įrankiu ir naudoja ją kaip įtakos priemonę.
„Kultūros kūriniai gali būti tikri, o jų naudojimas valstybės reputacijai grąžinti – labai ciniškas. Puiki muzika netampa netikra todėl, kad valdžia ja pridengia savo veiksmus. Tačiau ji ir nepanaikina tų veiksmų“, – pabrėžia A. Navys.
LRT laida „Aštuonkojis“ klausia, ar Lietuvos kultūriniai ryšiai su Rusija kada nors bus tokie, kokie buvo. Ar rusų kultūrai pavyks nusiplauti kruvino karo Ukrainoje dėmę?
