Dzūkijoje smagi vakaronė ir tradicinė lietuviška polka iki šiol neatsiejamos. Kai kuriems dzūkams polka pažįstama nuo vaikystės, o kai kurie tik dabar atranda malonumą šokti būryje pagal gyvai griežiamą muziką. Ketvirtą kartą Varėnos kultūros centro organizuojamas vienintelis Lietuvoje lietuviškos polkos festivalis suburia įvairaus amžiaus šokio mėgėjus iš šalies ir užsienio, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
„Lietuviškos polkos istorijoje pasižymėjusi Merkinė. Būtent čia 19 amžiaus viduryje pirmą kartą užfiksuotas šokio pavadinimas – polka. Tranki ir linksma, ji greitai pakeitė senuosius šokius, paplito dzūkų šeimose, kalendorinių švenčių apeigose, vakaronėse. Lietuviškos polkos formų ir variantų priskaičiuojama apie penkiasdešimt.
2017 metais šokis pripažintas nacionaline vertybe ir įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą“, – pasakoja festivalio sumanytoja ir rengėja, Varėnos kultūros centro folkloro ansamblio „Žeira“ vadovė, etnologė, etnomuzikologė Vaida Naruševičiūtė.
Polkos gyvybingumas neišblėso iki šių dienų, jos patrauklumas netgi didėja – tai rodo ir ketvirtus metus Varėnoje vykstantis polkos festivalis. Šią savaitę prasidėjęs, jis visą spalį ir lapkritį polkos gerbėjus įtrauks į renginius – vyks šokio bei muzikos mokymai vaikams ir suaugusiems, dzūkiškos polkos varžytuvės. Didysis festivalio akcentas – lapkričio 28 dieną vyksiantys naktišokiai „Šv. Andriejaus polka“. Per visą naktį Varėnos kultūros centre šokėjams grieš Lietuvos muzikantai.

Varėnos kultūros centras pirmasis Lietuvoje ėmė rengti dzūkiškos polkos varžytuves. Nuo 2001 metų vykstančios „Smagiausios polkos – smagiausia pora“ tapo tradiciniu Dzūkijos regiono renginiu. 2022 metais jis grįžo atsinaujinęs, subūręs platesnį dalyvių, žiūrovų ratą, pasiūlęs daugiau veiklų ir tapęs festivaliu.
Festivalį šią savaitę pradės praktiniai tradicinės polkos seminarai suaugusiesiems. Juos ves kultūros istorikė ir antropologė, šokių mokytoja Eivilė Šimeček. Užsiėmimai Varėnoje, Balbieriškyje ir Birštone skirti norintiems pramokti šokti ir siekiantiems tobulinti gebėjimus.
Šokio mokymai šiais metais bus organizuojami ir vaikams. „Ankstesnių metų patirtis parodė, kad mažiesiems reikia kitokių mokymo būdų: dažnesnės veiklų kaitos, žaidimų, vaizdo ir garso“, – sako viena iš festivalio rengėjų V. Naruševičiūtė.
Polkos užsiėmimus vaikams Matuizų ir Rūdiškių kultūros centruose ves mokytoja, folkloro kolektyvų vadovė ir kultūrinių veiklų organizatorė Laima Morkūnienė.

Šokio įspūdžius vaikai perkels į piešinius. Piešinių konkurso „Vaikai šoka polką 2026“ parodos atidarymas ir laureatų apdovanojimai vyks lapkričio 25-ąją Varėnos kultūros centre.
Dar viena šių metų festivalio naujovė – meistriškumo pamokos muzikantams. Lapkričio 14 dieną Varėnos kultūros centre vyks praktinis seminaras „Dzūkiškos polkos griežimas armonika: meistriškumo pamoka“. Jį ves ansamblių ir kapelų vadovas, etnomuzikologas Arvydas Kirda. Pedagogas jau daugybę metų Aukštaitijos ir Dzūkijos tradicinio muzikavimo kursuose moko groti dumpliniais instrumentais.
Tradicinės muzikos ir šokių atlikėjas, muzikantas bei šokių mokytojas Augustas Černiauskas surengs seminarą „Šokėjo ir muzikanto ryšys: tradicinė polka ir kiti šokiai“. Seminaras skirtas ir tiems, kurie griežia, ir tiems, kurie muziką paverčia judesiu.
Lapkričio 28 dieną Varėnos kultūros centre prasidės dzūkiškos polkos varžytuvės „Smagiausios polkos – smagiausia pora“. Dėl smagiausių polkos šokėjų titulo ir piniginių prizų varžysis vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų poros. Pirmą kartą bus įteikta ir smagiausio polkos muzikanto premija.

Polkos festivalį užbaigs naktišokiai „Šv. Andriejaus polka“. Iki ryto Varėnos kultūros centre polkas, valsus ir kitus tradicinius šokius grieš muzikantai iš visos Lietuvos.
Manoma, kad polka atsirado Bohemijoje apie 1830-uosius metus. Vėliau šokis paplito Europoje ir Amerikoje. Polka buvo šokama ir valstiečių, ir aukštuomenės pasilinksminimuose, tapo muzikos žanru, kuriam kūrinius rašė žymūs kompozitoriai. 19 amžiaus pabaigoje polkos populiarumas buvo toks didelis, kad jos vardu vadinti drabužiai, skrybėlės, indai ir gatvės.
Festivalį organizuoja Varėnos kultūros centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Projekto partneriai – Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, Rūdiškių kultūros centras, Birštono kultūros centras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Druskininkų kultūros centras, kt.

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.






