Net 54 proc. pirkėjų šventiniu laikotarpiu planuoja įsigyti dovaną sau, rodo rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenys. Iš jų save apdovanoti prieš Kalėdas planuoja atitinkamai 68 proc. Y ir 67 proc. Z kartos atstovų. Atrodytų, kas čia blogo: juk palepinti save – svarbu. Vis dėlto, nekontroliuojamas „apsidovanojimas“ gali turėti rimtų finansinių pasekmių.
Šiuo metų laiku nuovargis pasiekia piką. Darbe jaučiame nuolatinę įtampą – skubame iki Naujųjų metų atlikti visas užduotis bei pasiekti išsikeltus tikslus. Pravėrus namų duris pasitinka kiti rūpesčiai – kaip papuošti namus, kokias dovanas nupirkti, kaip spėti su visais pasimatyti. O kur dar už lango tvyranti tamsa ir šaltis, darantys įtaką mūsų emocinei būklei. Natūralu, jog ieškome būdų, kaip pagerinti savijautą – tačiau dažnai net nesusimąstome, kaip tai paveiks mūsų finansus.
Sniego gniūžtės efektas
Pajusti teigiamas emocijas padeda maži savęs palepinimo gestai – kava mieste, mėgstamo šokolado plytelė, kvapni žvakė ar kitas smulkus daiktas. Vis dėlto, finansiniu požiūriu būtent tokios smulkios išlaidos yra vienos pavojingiausių, mat jos kaupiasi tyliai ir galiausiai virsta reikšminga išlaidų suma.
Be to, reguliarus savęs apsidovanojimas kelia riziką visai prarasti kontrolę. Ilgainiui suprantame, kad smulkmenos neužtenka, todėl norime pirkti daugiau ir brangiau – kelis šimtus eurų kainuojančius advento kalendorius, plaukų priežiūros prietaisus ar kitus prabangius daiktus. Tai primena sniego gniūžtės efektą: kuo labiau jaučiamės pavargę, tuo dažniau perkame spontaniškai. O kuo daugiau pinigų išleidžiame, tuo didesnę finansinį stresą patiriame.
Galiausiai, per daug ir per dažnai tenkindami tik trumpalaikius poreikius, ne tik gražiausias metų šventes pasitinkame su ištuštėjusia banko sąskaita, bet ir iškyla grėsmė ilgalaikiams mūsų tikslams. Todėl prieš pirkdami spontaniškai stabtelėkite ir pagalvokite, ar šis konkretus pirkinys padeda, ar tik atitolina nuo didesnių ir svarbesnių investicijų, kurias buvote suplanavę ilgalaikėje perspektyvoje.
Pirkti skatina ir socialiniai tinklai
Nemažą įtaką pirkimo įpročiams daro tai, kaip savęs lepinimas vaizduojamas socialiniuose tinkluose. Ypač kalėdiniu laikotarpiu internetas mirga nuo žinučių, skatinančių padovanoti ką nors sau ir taip „pasirūpinti savimi“. Kuriamas įspūdis, kad dovana sau yra ne pasirinkimas, o būtina švenčių dalis. Tai ypač paveikia Y ir Z kartų atstovus, mat dovanojimo sau gestą jie neretai supranta kaip „meilės sau“ formą.
Tačiau jauni žmonėms – studentai ar pirmąjį darbą dirbantys jaunuoliai – neretai uždirba mažiau nei tie, į kuriuos nukreipta brangių daiktų reklama. Todėl jaunimui impulsyvūs pirkiniai finansiškai gali būti labai skausmingi. Įsigijus kažką neplanuotai, rizikuojama, jog nebeužteks lėšų būtiniausioms išlaidoms, bus sudėtingiau vykdyti turimus įsipareigojimus ar visiškai neliks galimybės kaupti finansinę pagalvę.
Vienas efektyviausių būdų atsilaikyti nuo spaudimo – įsivardinti realias savo galimybes. Jei norimo daikto kaina prilygsta savaitės maisto ar mėnesio komunalinėms išlaidoms, tai jau ne maža dovana sau, o rimta finansinė atsakomybė. Toks paprastas palyginimas dažnai padeda atsitraukti nuo socialinių tinklų diktuojamo tempo ir priimti geriau apgalvotą sprendimą.
Tikroji dovana sau – finansinė ramybė
Įsisukus į šventinį sūkurį svarbu prisiminti, kad tikroji dovana sau yra ne blizgus daiktas, o finansinis stabilumas. Jis užtikrina saugumą ir padeda išvengti nereikalingų rūpesčių prieš šventes ir po jų.
Todėl prieš perkant kažką su tikslu save palepinti, vertėtų pagalvoti apie alternatyvas. Galbūt mintims nuraminti pakaktų popietės namuose su knyga, pasivaikščiojimo gryname ore ar valandos laiko be telefono? Tokios „dovanos“ dažnai veikia daug efektyviau nei impulsyvus pirkinys.
Jei, visgi, norisi save palepinti daiktais, svarbu laikytis kelių paprastų principų. Pirma – prieš perkant brangesnius pirkinius palaukite bent parą. Neretai kitą dieną aiškiai matyti, kad pirkinys buvo emocinis, o noras jį įsigyti dingsta. Antra – nusimatykite konkretų biudžetą malonioms smulkmenoms ir jo laikykitės. Tai turėtų būti tokia suma, kuri nesujauks jūsų finansinės situacijos ir galėsite toliau laiku vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Trečia – susitaupykite reikiamą sumą. Jei jūsų norima prekė kainuoja 100 Eur, kas savaitę atsidėję po 10 Eur, kas prilygsta kavai ar desertui mieste, jau po dviejų su puse mėnesių galėsite įsigyti savo išsvajotą pirkinį.
