Visame pasaulyje vis daugiau kalbama apie tai, kad dirbtinis intelektas (DI) padeda kurti turinį žiniasklaidai, tačiau vis dar per mažai dėmesio skiriama faktui, jog DI pradeda pats savarankiškai kurti naujienas ir net ištisas informacines svetaines.
Šiemet organizacija „NewsGuard“ paskelbė identifikavusi net 1271 tokį dirbtinio intelekto sugeneruotą naujienų portalą, veikiantį beveik be žmogaus priežiūros. Šios svetainės kuriamos įvairiose pasaulio vietose – nuo Jungtinių Valstijų iki Pietų Azijos – ir dažnai atrodo kaip įprasti naujienų šaltiniai: turi redakcijos įspūdį keliančius pavadinimus, aiškią struktūrą, tačiau jų turinys generuojamas automatiškai, be žurnalistinės atsakomybės ar faktų tikrinimo.
Lietuvoje atsiranda portalų, kurių visą turinį kuria DI
Panašios tendencijos jau pastebimos ir Lietuvoje. Atsiranda naujų portalų, kurių visą turinį – nuo pavadinimo, autoriaus iki paskutinio sakinio – kuria DI. Kai kurios ilgai veikusios svetainės, regis, taip pat praranda pusiausvyrą tarp kokybės ir kiekybės, pamažu virsta savotiškais „AI šiukšlynais“ – puslapiais, prikimštais automatiškai sugeneruotų tekstų. DI leidžia turinį dauginti milžinišku greičiu, tad kai kurios svetainės per parą publikuoja šimtus automatiškai parašytų straipsnių.
DI sugeneruotos svetainės dažnai pateikia klaidingą informaciją
Šis reiškinys kelia daugybę pasaulinių problemų. Pirmiausia, tokiu būdu sparčiai plinta dezinformacija ir manipuliacijos. DI sugeneruotos svetainės dažnai pateikia klaidingą ar iškreiptą informaciją, o jų turinys neretai panaudojamas propagandai, rinkimų manipuliacijai ar reputacijos puolimams. Kadangi tokie tekstai atrodo patikimai, visuomenei darosi vis sunkiau atskirti tiesą nuo melagienų, o tai mažina pasitikėjimą visa žiniasklaida, net ir patikimais šaltiniais.
Kita problema – žurnalistikos profesijos devalvacija. Automatinis turinio kūrimas mažina profesionalių žurnalistų poreikį, o kai kurios redakcijos jau eksperimentuoja su vadinamąja „robotžurnalistika“, kai naujienos kuriamos be žmogaus įsikišimo. Dėl to nyksta žurnalistinės etikos ir atsakomybės principai, o turinys tampa paviršutiniškas, be konteksto ar gilesnės analizės.
Dar viena rimta grėsmė – informacijos kokybės ir patikimumo krizė. DI generuojamuose tekstuose dažnai pasitaiko faktinių klaidų, neteisingai nurodomi vardai, vietovės, organizacijos. Kadangi DI modeliai kartais „išgalvoja“ informaciją, klaidos gali išplisti per daugybę svetainių per kelias valandas, užteršdamos informacinę erdvę ir didindamos vadinamąjį informacinį triukšmą.
Didelė problema – ir skaidrumo bei atsakomybės trūkumas. Dauguma dirbtinio intelekto generuojamų svetainių nenurodo, kad jų turinys sukurtas automatiškai, ir dažnai net nepateikia aiškios informacijos, kas atsako už paskelbtus tekstus. Tokiu būdu atsiranda „niekieno naujienos“, už kurias niekas neprisiima atsakomybės.
Šis reiškinys kelia grėsmę ir demokratiniams procesams. DI technologijos gali būti naudojamos masiškai kurti pseudožiniasklaidos svetaines, kurios skleidžia klaidingas politines žinutes, ypač rinkimų metu.
Dėl šių procesų visame pasaulyje mažėja visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida. Kai skaitytojai kelis kartus susiduria su netiksliu ar beprasmiu turiniu, jie tampa abejingi naujienoms, ima nebeskirti patikimų šaltinių nuo melagingų ir galiausiai praranda pasitikėjimą visa žiniasklaida.
Ne mažiau svarbūs ir etiniai bei autorių teisių klausimai. DI generuojamos svetainės dažnai perrašo ar net plagijuoja kitų žiniasklaidos priemonių turinį be leidimo, taip pažeisdamos kūrėjų teises. Tai kelia klausimų dėl kūrybos nuosavybės ir atsakomybės ribų.
Kaip atpažinti dirbtinio intelekto sukurtą turinį?
Tyrimai rodo, kad žmonėms vis sunkiau atskirti žmogaus rašytus tekstus nuo sugeneruotų dirbtinio intelekto. Atrodo, kad netrukus žiniasklaidos naujienas klasifikuosime ne tik pagal tipus (nacionalinė, regioninė, internetinė), bet ir pagal kilmę: žmogaus kurtą ar sugeneruotą dirbtinio intelekto.
Todėl labai svarbu atpažinti dirbtinio intelekto sukurtą informaciją. Štai keletas patarimų:
1.Patikrinti ar ši informacija turi aiškų ir tikrai egzistuojantį autorių?
2. Ar nurodyti šaltiniai, įmonės, organizacijos, žmonės egzistuoja?
3. Ar tekste yra mintis, kuri iš tiesų ką nors sako, o ne tik imituoja prasmę?
Toks kritinis skaitymas tampa nauju skaitmeninio raštingumo įgūdžiu – gebėjimu atpažinti, kur rašo žmogus, o kur – DI, mokantis mėgdžioti žmogų, bet dar nemokantis galvoti kaip jis.
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinė šio reiškinio problema – DI kuria naujienų tinklus, kurie atrodo patikimi, bet neturi žmogaus atsakomybės, fakto tikrinimo ir etikos. Dėl to informacijos ekosistema vis labiau užteršiama, o pasitikėjimas žiniasklaida nyksta. Todėl ateities iššūkis bus ne tik technologinis, bet ir moralinis – kaip išsaugoti žiniasklaidos patikimumą ir žmogaus balsą informacijos pasaulyje, kur vis dažniau kalba algoritmai.
