Įsivaizduokite: ramiai miegate savo namuose, kai pro langą pamatote jus filmuojantį droną. Išgąsdintas šokate iš lovos, užsimiršęs, kad esate nuogas. Kol sumojate užtraukti užuolaidas, dronas toliau jus filmuoja minutę-dvi. Galbūt tai tiktų filmo ar knygos siužetui? O ką pasakysite sužinoję, kad vienai LRT skaitytojai tokia istorija nutiko iš tikrųjų?
Moteris įtaria, kad dronas apie jos langus skraidintas būsto administratoriaus pavedimu – tokiu būdu siekiant apžiūrėti daugiabučio būklę. Visgi jai neramu, kad filmuotą medžiagą galbūt pamatys ne tik drono operatorius, tačiau ir platesnis žiūrovų ratas. O kas jei vieną dieną save išvys socialiniuose tinkluose?
Ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus?
Tie, kurie galvoja, kad droną galima pakelti į orą bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu, smarkiai klysta, nes dronų naudojimą reguliuoja teisės aktai, nustatantys specifinius reikalavimus ir procedūras.
Dronas yra laikomas bepiločiu orlaiviu, o nuo 2024 m. sausio 1 d. bepiločiai orlaiviai yra skirstomi į klases ir, priklausomai nuo klasės, tiek dronams, tiek jų pilotams yra taikomi tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, visi bepiločių orlaivių naudotojai, kurių įrenginys turi kamerą, privalo registruotis specialioje Transporto kompetencijų agentūros (TKA) bepiločių orlaivių sistemoje ir gautu unikaliu registracijos numeriu pažymėti savo turimą bepilotį ar bepiločius.
Be to, jeigu šuo atveju skaitytoją nufilmavęs dronas sveria daugiau negu 250 g ir buvo pateiktas rinkai iki 2024 m. sausio 1 d., jis galimai neturi specialios C klasės žymėjimo, todėl skraidinant jį daugiabučių kvartale (tankiai apgyvendintoje vietoje), yra būtina gauti leidimą iš TKA. Daugiau informacijos apie reikalavimus, taikomus tiek dronams, tiek jų naudotojams (pilotams), galima rasti oficialioje TKA interneto svetainėje, kurioje taip pat yra pateikiamos nuorodos ir į aktualius teisės aktus.
Taigi, moterį nufilmavusio drono valdytojas turėjo užtikrinti, kad orlaivis yra pažymėtas unikaliu registracijos numeriu, yra gautas privalomas leidimas skrydžiui iš TKA bei namo administratoriaus pavedimu vykdytas drono skrydis atitiko kitus civilinės aviacijos reikalavimus.
Ar filmavimui dronu taikomi asmens duomenų apsaugos reikalavimai?
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis duomenų apsaugą Europos Sąjungoje, yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris numato, kad asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurią galima nustatyti. Asmens duomenimis taip pat yra laikomi atskiri duomenys, kuriuos sujungus galima nustatyti konkretaus asmens tapatybę. Pavyzdžiui, dronui nufilmavus moters atvaizdą, taip pat konkretų aukštą ir langą, kuriame yra jos butas, iš viešojo registro galima sužinoti buto savininkės (arba nuomininkės) vardą ir pavardę bei tokiu būdu nustatyti skaitytojos tapatybę. Taigi, vaizdo įraše užfiksuotas moters atvaizdas teisine prasme yra laikomas asmens duomenimis, o filmavimas – asmens duomenų rinkimu.
Jeigu filmavimas dronu išties buvo užsakytas daugiabučio namo administratoriaus, tuomet, vadovaujantis BDAR nuostatomis, būtent jam, kaip duomenų valdytojui, ir kyla atsakomybė už tai, kad būtų laikomasi duomenų tvarkymui keliamų reikalavimų. Duomenų valdytojai privalo kritiškai įvertinti, ar vaizdo stebėjimas yra būtinas norint pasiekti norimą tikslą, ar yra kitų, mažiau privatumą ribojančių, priemonių. Vadinasi, namo administratorius, jei jis siekė sužinoti apie daugiabučio namo būklę, turėjo įvertinti, ar tas pats tikslas galėjo būti pasiektas fiziškai apžiūrėjus pastatą iš įvairių kampų, stogo ir kitų vietų, taip pat panaudojus optinius įrankius nevykdančius nuolatinio filmavimo ir pan. Taipogi, galėjo būti atsiklausta namo gyventojų, ar jie pritaria tokiam namo apžiūros būdui (t. y. gautas sutikimas); gyventojai turėjo būti iš anksto informuoti apie numatomą drono skrydį, kad galėtų užtraukti langų roletus, užuolaidas ir pan., nesiartinti prie langų arba imtis kitų privatumo saugumo priemonių.
Kadangi duomenis tvarkė namo administratorius, greičiausiai remdamasis savo teisėtais interesais, jis privalėjo atlikti ir dokumentuoti specialią procedūrą – teisėto intereso balanso testą. Tai reiškia, kad administratorius turėjo įsitikinti, jog jo interesas vykdyti vaizdo stebėjimą šiuo atveju yra viršesnis už asmens, kurio duomenys tvarkomi, teises ir laisves. Be to, kai asmens duomenų tvarkymas yra vykdomas naudojant inovatyvias technologijas arba egzistuojančias technologijas panaudojant nauju būdu, kai tvarkomi pažeidžiamų duomenų subjektų asmens duomenys (pavyzdžiui, kai į vaizdo kameros filmavimo lauką gali patekti nepilnamečiai vaikai), duomenų valdytojas privalo atlikti dar vieną BDAR numatytą procedūrą – poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
BDAR įtvirtintas atskaitomybės principas įpareigoja duomenų valdytoją sugebėti įrodyti, kad jis laikosi duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai fizinis asmuo (jis vadinamas duomenų subjektu) gali teikti prašymą dėl savo teisių įgyvendinimo, pavyzdžiui, prašyti patvirtinti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir jei taip – susipažinti su duomenimis ir jų tvarkymo tikslais, pagrindu, saugojimo terminais, taip pat reikalauti ištrinti duomenis, jeigu jie yra tvarkomi neteisėtai. Duomenų valdytojui per vieną mėnesį nesureagavus į tokį prašymą arba jį nepagrįstai atsisakius tenkinti, duomenų subjektas gali teikti skundą priežiūros institucijai (Lietuvoje – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai), kuri, jei padarytas duomenų apsaugos pažeidimas, gali duomenų valdytojui skirti įspėjimą, baudą, taikyti kitokią poveikio priemonę.
Taigi šiuo atveju skaitytoja, kuri mano, kad dronas pro jos buto langą filmavo, vykdant namo administratoriaus pavedimą, gali kreiptis į namo administratorių, prašydama pateikti filmavimo metu surinktus duomenis apie ją, reikalauti šiuos duomenis pašalinti ir kt.
Jei atvaizdas paviešintas neteisėtai – egzistuoja ne vienas būdas apginti savo teises
Tiek namo administratorius, tiek įmonė, suteikusi filmavimo dronu paslaugas, vaizdo įrašą, jei jame gyventoja išties užfiksuota nuoga, turėtų sunaikinti kaip perteklinius asmens duomenis, nes jie neatitinka apibrėžto duomenų rinkimo tikslo (įvertinti namo būklę).
Vis dėlto, jei toks vaizdo įrašas išplistų internete, ko labiausiai ir baiminasi skaitytoja, ji savo teises galėtų ginti keliais teisiniais būdais.
Jau minėta, kad asmens fotografavimas, filmavimas, jo atvaizdo naudojimas teisine prasme yra ir asmens duomenų tvarkymas, taigi dėl galimų BDAR pažeidimų galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, įskaitant ir asmens duomenų paviešinimą socialiniuose tinkluose). Šios įstaigos įvertina, ar išties buvo padaryti pažeidimai, ir jei jie buvo – gali taikyti tam tikras sankcijas. Tačiau šios įstaigos negali priteisti turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo, nes tai galima padaryti tik teismo tvarka.
Taigi kitas teisių gynimo būdas – kreiptis į teismą civiline tvarka, pareiškiant reikalavimą pašalinti galimai neteisėtai paviešintą atvaizdą bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jei tokia buvo padaryta. Jei atvaizdas (fotonuotrauka ar vaizdo įrašas) buvo paviešintas internete, socialiniuose tinkluose, rekomenduojama visų pirma kreiptis su raštiška pretenzija tiesiogiai į paviešinusį asmenį ir (ar) į socialinio tinklo ar interneto tinklalapio administraciją.
Teismai, vertindami, ar asmens atvaizdas paviešintas teisėtai, atsižvelgia į tai, ar buvo gautas asmens sutikimas, o jei ne – ar situacija atitinka teisės aktuose nustatytas išimtis, kada asmens atvaizdui panaudoti sutikimas nereikalingas. Teisės aktai reglamentuoja atvejus, kada asmens sutikimas jį fotografuoti, filmuoti, naudoti jo atvaizdą ir pan. yra nereikalingas ir dažniausiai tai yra susiję su pagrįstu visuomenės interesu žinoti asmeninio pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, kai asmuo užima svarbias pareigas ir pan.
Teismui pripažinus, kad asmens atvaizdas buvo paviešintas neteisėtai, nukentėjusio asmens reikalavimu, gali būti priteista turtinė ir neturtinė žala, jei tokia buvo padaryta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Teismų praktikoje teisės į privatumą pažeidimo atveju neturtinės žalos atlyginimo dydis gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.
Namo gyventoja galėtų kreiptis į teismą ir tuo atveju, jei įrašas, kuriame ji užfiksuota nuoga, nebūtų paviešintas internete, tačiau už filmavimo darbus atsakingi asmenys juo pasidalintų su kolegomis, kitais asmenimis, kurie pagal savo pareigas nebuvo įgalioti susipažinti su filmuota medžiaga. Prašydama teismo priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją, moteris turėtų konkrečiai nurodyti, kokių neigiamų pasekmių ji patyrė dėl pasidalinimo vaizdo įrašu, pavyzdžiui, galbūt patyrė pažeminimą, pašaipas ir pan.
Už šiurkščiausius privatumo pažeidimus – baudžiamoji atsakomybė
Tais atvejais, kai privatumo pažeidimai susiję su itin jautriais asmens duomenimis, kaip kraštutinė teisinė priemonė už šiurkščiausius privatumo pažeidimus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė gali kilti vien tik už informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, t. y. net jos nepaviešinus, gresia laisvės atėmimas iki 3 metų (Baudžiamojo kodekso 167 straipsnis).
Kokia konkrečiai privati informacija turėtų būti renkama, kad už tai būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, įstatyme nedetalizuota ir ją kiekvienu atveju vertina teismas, tačiau informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan. Teismų praktikoje žinomi tokie atvejai, kai asmuo už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą buvo nuteistas, nes vakarėlio metu užėjo į kambarį, kur mylėjosi pora ir tai slapta nufilmavo savo mobiliuoju telefonu, kitas pavyzdys – asmuo neteisėtai prisijungė prie svetimos paskyros socialiniame tinkle ir išsisaugojo susirašinėjime siųstas intymias nuotraukas, kurios buvo skirtos tik privačiam poros bendravimui.
Baudžiamoji atsakomybė taip pat gali kilti ir už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą, jeigu ta informacija buvo surinkta neteisėtu būdu arba sužinota dėl atliekamos tarnybos ar profesijos arba atliekant laikiną užduotį. Praktikoje galėtų būti tokie pavyzdžiai: neteisėtai padaryto vaizdo įrašo, kuriame asmuo užfiksuotas nuogas, išsiuntimas kitiems asmenims, įkėlimas į internetinę platformą ir pan. Jei asmuo fotonuotraukoje ar vaizdo įraše užfiksuotas nuogas, priklausomai nuo turinio, papildomai baudžiamoji atsakomybė galėtų kilti ir už disponavimą pornografinio turinio dalykais.
Apibendrinant ir atsakant į skaitytojos klausimus, susidūrus su neteisėtu filmavimu dronu, galima kreiptis į namo administratorių, kurio užsakymu, manoma, filmavimas vyko, taip pat – į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri kompetentinga įvertinti, ar šiuo atveju buvo ar nebuvo padaryti BDAR pažeidimai. Tuo atveju, jei buvo filmuota išties neteisėtai, arba vaizdo įrašas su nuogu kūnu būtų neteisėtai išplatintas, dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, jei ji buvo padaryta, atlyginimo skaitytoja turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad galimai buvo užfiksuoti itin jautrūs duomenys – nuogas moters kūnas privačioje aplinkoje, dar reikėtų įvertinti to konkretaus vaizdo įrašo turinį bei tai, ar šis vaizdo įrašas buvo platinamas – galbūt šiuo atveju būti pagrindas kreiptis ir į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
