Lietuvoje 2024 metais viešaisiais pirkimais valstybė išleido beveik 11 mlrd. eurų arba apie 14,1 proc. šalies BVP. Tai yra didžiulė potenciali rinka verslui.
Nors suma įspūdinga, dalis įmonių vis dar skeptiškai žiūri į galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tokiu būdu atsisakydamos dalies rinkos, o valstybė – prarasdama dalį konkurencijos. Kokios priežastys lemia šią tendenciją, ir kaip šiuo aspektu atrodome lyginant su kitomis ES šalimis?
Mitai apie milžiną molinėmis kojomis
Viena iš priežasčių yra mitai apie sudėtingas, griežtas, formalių reikalavimų procedūras bei perkančiųjų organizacijų favoritizmą, kai manoma, kad „viskas nulemta iš anksto“. Žinoma, kiekviename mite slypi dalis tiesos.
Pavyzdžiui, organizuojamų tarptautinės vertės viešųjų pirkimų dokumentai dažnai neperverčiami į anglų ar kitas kalbas. Perkamos ne unikalios prekės ar paslaugos, tačiau reikalavimai tiekėjams nustatomi pernelyg specifiniai. Kartais, paskelbus pirkimo procedūras, nededama papildomų pastangų pritraukti potencialius dalyvius, o vykdant procedūras neatsižvelgiama į tiekėjų prašymus pratęsti terminus ar patikslinti sąlygas. Vis dėlto būtina pabrėžti, kad mitai apie formalumą ar favoritizmą vis labiau praranda pagrindą, nes situacija sparčiai keičiasi.
Verslui kuriamos vis palankesnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
Valstybė, o ypač Viešųjų pirkimų tarnyba, pastaraisiais metais ėmėsi aktyvių priemonių atverti pirkimus platesniam tiekėjų ratui. Didelę reikšmę turi pirkimo dokumentų standartizavimas, siekiant, kad jie būtų kuo aiškesni, vienodi ir suprantami. Tai leidžia tiekėjams sutaupyti laiko, nes mažiau reikia gilintis į skirtingų perkančiųjų organizacijų individualiai parengtas sąlygas.
Taip pat didinama centralizacija – dalis pirkimų perkeliama į Centrinę perkančiąją organizaciją, kur konkursai vyksta standartizuotai, skaidriau, efektyviau ir dažniau pritraukia daugiau dalyvių. Tokiu atveju vieną kartą patikrinus tiekėjo atitiktį keliamiems reikalavimams, vėlesniuose konkursuose belieka pateikti siūlomą kainą, nereikalaujant papildomų dokumentų.
Viešųjų pirkimų tarnyba reguliariai organizuoja nemokamus mokymus, konsultacijas, rengia metodines rekomendacijas ir gidus, taip supažindindama verslą su procedūromis, gerąja praktika ir naujausiais pakeitimais. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais taip pat nuolat mažinamas perteklinis formalizmas, supaprastinamos mažos vertės pirkimų procedūros, plačiau taikomos elektroninės priemonės.
Tokie pokyčiai eliminuoja arba bent jau sumažina favoritizmo apraiškas ir leidžia tiekėjams lengvai adaptuoti pasiūlymus pagal standartinius reikalavimus, patiriant minimalius kaštus. Todėl šiandien egzistuoja visos prielaidos verslui įsitraukti į viešuosius pirkimus, net jei iki šiol jis to vengė.
Sėkmės istorijos
Ne viena sėkmės istorija parodė, kad sprendimas pradėti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose įmonėms tapo vienu geriausių strateginių žingsnių. Tai atvėrė kelią ne tik į naujus užsakymus, bet ir į ilgalaikį stabilumą bei augimą. Dalis įmonių, kurios anksčiau vengė dalyvauti konkurso procedūrose dėl įsivaizduojamų barjerų, šiandien gali liudyti, kad viešieji pirkimai suteikė neįkainojamą galimybę plėstis, užsitikrinti nuolatinius užsakymus ir diversifikuoti veiklą.
Svarbus aspektas – patikimumas. Valstybė, priešingai nei dalis privačių užsakovų, nesusiduria su nemokumo problema, todėl atsiskaitymas už prekes, paslaugas ar darbus yra garantuotas. Tai reiškia, kad tiekėjas gali planuoti veiklą be nuolatinės rizikos, jog už suteiktas paslaugas ar pristatytą produkciją nebus sumokėta. Viešųjų pirkimų sistema tokiu būdu tampa saugiu uostu, ypač mažesniems verslams, kurie jautriai reaguoja į vėluojančius atsiskaitymus privačiame sektoriuje.
Patirties įgijusiems subrangovams taip pat yra puikus metas išeiti iš komforto zonos ir pradėti patiems tiesiogiai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, išvengiant tarpininkų.
Apibendrinant galima sakyti, kad didžiausi barjerai verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dažnai egzistuoja ne pačiuose procesuose, o mūsų galvose. Procedūros tampa vis aiškesnės, dokumentai – standartizuoti. Skaidrumą užtikrina modernios elektroninės sistemos. Mitai apie korupciją ar iš anksto „nulemtus“ konkursus palaipsniui nyksta, juos keičia faktai apie augantį konkurencingumą ir nuolatines valstybės pastangas pritraukti daugiau tiekėjų. Tad svarbiausias žingsnis, kurį turi padaryti verslas, – peržengti psichologinę ribą ir pasinaudoti galimybėmis, kurios viešųjų pirkimų rinkoje jau seniai laukia.
