Skolininko vengimas vykdyti skolinius įsipareigojimus yra viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų tiek asmeniniuose, tiek verslo santykiuose. Ginčai dėl skolų neišvengiamai kyla įvairiose srityse – nuo komercinių sutarčių pažeidimų iki asmeninių finansinių įsipareigojimų nesilaikymo. Tokie ginčai gali kilti dėl negrąžintų paskolų, neatsiskaitymo už prekes ar paslaugas ir kito pobūdžio nesutarimų tarp šalių (kreditoriaus ir skolininko) dėl skolos dydžio ir jos grąžinimo sąlygų. Skolos priteisimas tampa neišvengiamu žingsniu, kai skolininkas atsisako įvykdyti įsipareigojimus.
Elementarus ginčas dėl skolos grąžinimo veikia ne tik kreditoriaus finansinę padėti, tačiau gali sukelti ir rimtus juridinio asmens mokumo iššūkius, todėl labai svarbu žinoti visus įstatyme numatytus teisinius mechanizmus, kurie padeda operatyviai ir efektyviai atgauti skolą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato tris skolos priteisimo būdus: teismui išduodant teismo įsakymą, pareiškiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir pareiškiant ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kiekvieno iš šių skolos priteisimo būdų pasirinkimas reikalauja individualaus situacijos vertinimo, konkrečių ginčo aplinkybių ir kreditoriaus turimų įrodymų.
Šiame straipsnyje aptarsime kiekvieno iš CPK reglamentuojamų skolos priteisimo būdų ypatybes, privalumus bei trūkumus.
1. Teismo įsakymas
Teismo įsakymas – tai paprasčiausia teisinė priemonė prisiteisti skolą, kai kreditorius turi aiškų ir dokumentais pagrįstą reikalavimą, tačiau nesulaukia įvykdymo iš skolininko. Teismo įsakymas yra priimamas be ginčo proceso ir tai gali būti efektyvus būdas atgauti skolą, kai skolininkas neprieštarauja reikalavimui. Šiuo atveju kreditorius pateikia teismui ieškinį, tačiau procesas yra supaprastintas ir nereikalauja detalaus įrodymų pateikimo.
Teismo įsakymo išdavimo procedūra: Kreditorius gali kreiptis į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą, jei:
Skola yra kilusi iš piniginio reikalavimo (atsirandančio iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų).
Skolininkas nesumoka skolos laiku ir nėra pagrindo ginčui dėl skolos dydžio arba jos pagrįstumo.
Teismas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, įvertinęs pareiškime pateiktų duomenų teisingumą bei pareiškimo formos ir turinio atitikimą CPK numatytiems reikalavimams, gali priimti teismo įsakymą. Jei skolininkas nesutinka su teismo įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo jo gavimo dienos pateikti prieštaravimus. Jei skolininkas neprieštarauja arba nepareiškia savo pozicijos, teismo įsakymas įgyja teisinę galią, ir kreditorius teismo įsakymo pagrindu gali pradėti priverstini skolos išieškojimą.
Privalumai:
Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nereikia pateikti skolą pagrindžiančių įrodymų. Teismo įsakymo išdavimo procesas yra gana operatyvus procesas, o tai atitinkamai gali lemti ir mažesnes išlaidas (tuo atveju, jeigu kreditorius nepareikš prieštaravimų). Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas tik ketvirtadalis žyminio mokesčio, kurį reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisenos tvarka.
Trūkumai:
Šiuo skolos priteisimo būdu kreditorius gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu nėra ginčo dėl skolos ir jos dydžio pagrįstumo.
2. Ieškinys dokumentinio proceso tvarka
Ieškinys dokumentinio proceso tvarka yra kitas alternatyvus skolos priteisimo būdas, kuris taikomas tais atvejais, kai skolos dydis yra aiškiai nustatytas ir gali būti pagrįstas rašytiniais įrodymais (Sutartimis, sąskaitomis-faktūromis, prekių/paslaugų priėmimo perdavimo aktais ir kt. dokumentais).
Dokumentinio proceso procedūra: Ieškinys dokumentinio proceso tvarka gali būti pateikiamas, kai reikalavimas yra pagrįstas dokumentais, t. y. rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina skolos egzistavimą ir jos dydį. Šiuo atveju teismas priima preliminarų sprendimą nesikreipdamas į šalis, nekviesdamas jų į gyvą teismo posėdį, o tik įvertindamas ar ieškinys atitinka CPK reikalavimus ar ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas ar pateikti visi ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai.
Teismas priima preliminarų sprendimą dėl skolos priteisimo ir išsiunčia skolininkui, kuris turi teisę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo dienos pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei skolininkas prieštarauja reikalavimui, tuomet byla perduodama nagrinėti bendrosios ginčo teisenos tvarka. Skolininkui per numatytą terminą prieštaravimų ir neįvykdžius kreditoriaus reikalavimo grąžinti skolą, preliminarus sprendimas įsiteisėja ir teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu kreditoriui turi teisę pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmus.
Privalumai:
Procesas yra operatyvesnis, lyginant su teisminiu procesu, kuris vyksta ginčo teisenos tvarka, šalims nereikia dalyvauti teismo posėdyje. Šis procesas taip pat yra ekonomiškesnis - CPK numato, jog už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokama pusė žyminio mokesčio, kurį reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisenos tvarka.
Trūkumai:
Procesas yra efektyvus tik tuo atveju, jeigu kreditorius turi objektyvius rašytinius įrodymus apie skolos faktą bei jos dydį. Skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus arba teismui padarius išvadą, jog pagal pateiktus įrodymus ieškinys negali būti patenkintas pilna apimtimi, procesas perduodamas spręsti ginčo teisenos tvarka.
3. Ieškinys ginčo teisenos tvarka
Ieškinys ginčo teisenos tvarka yra teisinis procesas, kuris prasideda, kai kreditorius kreipiasi į teismą su ieškiniu ir reikalauja, kad būtų priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo.
Ginčo teisenos procedūra: Kreditorius pateikia teismui ieškinį, kuriame išdėstomos skolos priteisimo aplinkybės ir pateikiami įrodymai. Teismas nustato terminą skolininkui pateikti atsiliepimą į ieškinį, nurodyti ar su ieškiniu sutinkama/sutinkama iš dalies ar nesutinkama pilna apimtimi bei išdėstyti savo poziciją pagrindžiančius motyvus. CPK numatytais atvejais, teismas turi pareigą paskirti pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, atitinkamai įpareigodamas kreditorių (ieškovą) privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką). Šalims pateikus procesinius dokumentus, teismas paskiria posėdį, kuriame abi šalys (kreditorius ir skolininkas) pristato savo pozicijas bei argumentus. Remdamasis bylos medžiaga ir įrodymais, teismas priima galutinį sprendimą dėl skolos priteisimo.
Jei kreditorius ar skolininkas nesutinka su teismo sprendimu, jis turi teisę apskųsti sprendimą aukštesnės instancijos teismui, todėl šis procesas gali užtrukti ilgiau ir būti sudėtingesnis, tačiau jis suteikia platesnes galimybes išspręsti ginčą visapusiškai ir nuodugniai ištyrus ginčo aplinkybes bei įrodymus.
Privalumai:
Šis būdas suteikia teisę išspręsti ginčą dėl skolos išsamiai išnagrinėjant visas su skolos ir jos dydžiu susijusias aplinkybes. Bylos šalys turi teisę ne tik vadovautis faktiniais duomenimis bei rašytiniais įrodymais, o taip pat naudotis ir visomis kitomis CPK numatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teisę tam tikras aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais, esant poreikiui reikalauti paskirti teismo ekspertizę.
Trūkumai:
Šis procesas yra ilgesnis ir mažiau ekonomiškas už anksčiau aptartuosius skolos priteisimo būdus. Daugiau Kreditoriaus laiko ir pastangų reikalauja situacija, kuomet Skolininkas ginčija skolą ar jos dydį.
Išvada
CPK įtvirtinti alternatyvūs skolos priteisimo būdai suteikia kreditoriams įvairias galimybes atgauti savo pinigus, priklausomai nuo ginčo situacijos sudėtingumo ir šalių pozicijų. Kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduotina pasitelkti kvalifikuoto teisininko patarimą, kuris įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, turimus įrodymus, parinktų efektyviausią skolos priteisimo būdą.
