Jau tapo įprasta, kad ugdymo įstaigos, pristatydamos savo veiklą ir pasiekimus, tinklapiuose, o neretai – ir paskyrose socialiniuose tinkluose, publikuoja nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose – akimirkos iš edukacinių veiklų, įvairių renginių, ekskursijų ir pan. Kada toks vaiko atvaizdo viešinimas internete yra teisėtas?
Šia tema praktikoje neretai tenka susidurti su nuomonių įvairove ir mitais, ką iš tiesų leidžia ir ką draudžia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR). Akcentuotina: nepilnamečių duomenų apsaugai yra keliami griežtesni reikalavimai palyginti su kitais asmenimis, tačiau net ir jų nuotraukas galima teisėtai viešinti internete, jei įvykdytos tam tikros sąlygos.
Gauti sutikimą – privalu
Asmens teisę į atvaizdą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, taip pat – kadangi atvaizdas yra laikytinas asmens duomeniu – ir BDAR bei LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Tais atvejais, kai nuotraukos ar vaizdo įrašas yra viešinami socialiniuose tinkluose, taip pat būtina paisyti ir LR visuomenės informavimo įstatymo.
Visi šie teisės aktai numato, kad bet kurio asmens atvaizdas (nesvarbu, užfiksuotas nuotraukoje ar vaizdo įraše) gali būti naudojami tik su to asmens sutikimu, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.
Kalbant apie nepilnamečius, juos fotografuojant, filmuojant bei šią vaizdo medžiagą publikuojant ugdymo įstaigos veiklos viešinimo tikslu, būtina turėti ne tik paties vaiko, jei jis jau gali sąmoningai išreikšti savo nuomonę, sutikimą, tačiau ir bent vieno iš jo tėvų ar kito įstatyminio atstovo sutikimą.
Svarbu atminti ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutikimas būti fotografuojamam ar filmuojamam, savaime nereiškia ir sutikimo, kad ta vaizdo medžiaga ir būtų paviešinta – vadinasi, prieš publikuojant asmens atvaizdą internete ar bet kur kitur, būtina turėti sutikimą būtent tokiam asmens atvaizdo panaudojimui.
Taip pat tenka susidurti su klaidinga nuomone, kad tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas privalomas tik keliant vaikų nuotraukas į ugdymo įstaigos tinklapį ar socialinius tinklus, tačiau į uždaras tėvų grupes ar specialias ugdymo įstaigoms skirtas komunikavimo platformas, pavyzdžiui, tevudarzelis.lt, tokio sutikimo jau nereikia. Bendra taisyklė yra tokia: jei keliamos vaikų nuotraukos į internetą ir jas matyti gali svetimi tėvai, nesvarbu, į kokį tinklapį ar paskyrą – bent vieno iš tėvų sutikimo reikia, išskyrus labai retas išimtis.
Kokie kriterijai keliami sutikimui?
Kalbant apie sutikimą dėl nepilnamečių atvaizdo naudojimo, tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas turėtų būti rašytinis. Kiekviena ugdymo įstaiga gali numatyti skirtingo turinio sutikimo formą, tačiau ji būtinai privalo atitikti šiuos kriterijus:
1. Sutikimas turi būti pateikiamas kaip atskiras dokumentas arba turi būti sudaryta galimybė jame pažymėti atskiras sąlygas, dėl kurių sutinkama/nesutinkama. Taigi sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo neturėtų būti kaip, pavyzdžiui, sutarties su ugdymo įstaiga dalis, arba sutikimo išleisti vaiką į ekskursiją ar renginį dalis ir pan. Tokiu atveju susidarytų neleistina situacija: vienas tėvų iš tiesų nori pasirašyti, kad sutinka, jog vaikas mokytųsi toje ugdymo įstaigoje, tačiau jis savaime priverstas sutikti ir su vaiko atvaizdo naudojimu, nes visos nuostatos sudaro vieną dokumentą. Be to, sutikimas turi būti išreiškiamas aktyvia forma, vadinasi, tinkamu sutikimu nebus laikomas toks sutikimas, kurio langeliai jau yra pažymėti iš anksto arba nuostata, kad jeigu asmuo neišreiškė prieštaravimo, vadinasi, sutiko.
2. Sutikimas turi būti parašytas aiškia, suprantama kalba. Sutikimo tekstas, kuriame išdėstytos nuostatos, kur, kokiais tikslais, kokiomis sąlygomis bus naudojamas vaiko atvaizdas, turi būti pateiktas paprasta ir lengvai suprantama kalba, be sudėtingų teisinių formuluočių.
3. Sutikime turi būti pateikta visa informacija apie asmens atvaizdo naudojimą: 1) kokiais tikslais atvaizdas bus naudojamas (pvz., įstaigos veiklos viešinimo, įstaigos reklamos, tėvų informavimo apie ugdymo veiklą, meninio kūrinio kūrimo); 2) kur bus vaiko atvaizdas viešinamas (nurodyti konkrečius sklaidos kanalus, pvz., įstaigos tinklapyje, socialinio tinklo paskyroje, žiniasklaidoje); 3) kokį terminą vaiko atvaizdas bus naudojamas; 4) koks konkretus ugdymo įstaigos darbuotojas ar kitas asmuo bus atsakingas už vaiko atvaizdo naudojimą, į ką reiktų kreiptis norint sužinoti, kur ir kaip vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai buvo ar bus naudojami; 5) informacija apie tai, kad savo sutikimą bet kada galima atšaukti ir kokiu būdu tai padaryti.
Kai tėvai nesutinka su jų vaiko atvaizdo naudojimu
Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar reikia tėvų sutikimo prieš viešinant kiekvieną vaiko nuotrauką ir (ar) vaizdo įrašą, ar pakanka vieno sutikimo, pavyzdžiui, visiems mokslo metams. Atsakymas priklauso nuo to, kokį sutikimą ugdymo įstaiga naudoja ir kas jame yra numatyta: jei sutikimo sąlygos yra ganėtinai konkrečiai apibrėžtos, tada dėl kiekvieno pakartotinio vaiko fotografavimo / filmavimo ir jo atvaizdo viešinimo atskiro tėvų sutikimo nebereikia tol, kol duotas sutikimas galioja (pvz., vieniems mokslo metams, kol galios mokymo sutartis ir pan.).
Šiuo atveju labai svarbu, kad sutikimo turinys būtų kuo išsamesnis ir kad jį pasirašantis asmuo galėtų pasirinkti: sutikti ar ne ties kiekviena atvaizdo panaudojimo galimybe, pavyzdžiui: asmuo gali pažymėti, kad jis sutinka, jog jo vaiko atvaizdas įstaigos veiklos viešinimo tikslu būtų paviešintas įstaigos tinklapyje, tačiau nesutinka, kad tuo pačiu tikslu vaiko atvaizdas būtų viešinamas įstaigos paskyroje socialiniame tinkle ir (ar) žiniasklaidoje ir t.t.
Tačiau jei siekiama vaiko atvaizdą naudoti visiškai naujomis sąlygomis, pavyzdžiui, kurti dokumentinį ar meninį filmą, tada prieš vaiką filmuojant ar fotografuojant ir viešinant jo atvaizdą, reikės naujo tėvų sutikimo.
Akcentuotina, kad būtina sutikimo sąlyga yra tai, kad asmuo dėl sutikimo davimo ar nedavimo galėtų apsispręsti visiškai laisvai, dėl to nei jis, nei jo vaikas, nepatirdamas jokių neigiamų pasekmių. Tarkime, iš tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) gautas sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo nebus laikomas tinkamu, jei prieš tai tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) bus perspėti, kad jiems nesutikus su nuotraukų publikavimu, jų vaikas negalės dalyvauti kokiame nors konkurse ar važiuoti į kokią nors ekskursiją.
Be to, asmuo savo duotą sutikimą gali bet kada atšaukti, taip pat asmuo gali išreikšti prašymą ištrinti visas ar dalį nuotraukų, vaizdo įrašų, kurie buvo padaryti sutikimo pagrindu – ugdymo įstaiga turėtų pareigą šią asmens valią įgyvendinti.
O kokia vaiko nuomonė?
Akcentuotina, kad tais atvejais, kai vaikas prieštarauja jo fotografavimui, filmavimui ir atvaizdo viešinimui, ši jo pozicija turėtų būti gerbiama, nesvarbu, kiek vaikui metų. Taigi net ir tuo atveju, jei tėvai sutinka dėl vaiko atvaizdo naudojimo, šis sutikimas neturės teisinės reikšmės, jei pats vaikas šiuo klausimu bus priešingos nuomonės.
Tačiau kalbant apie vaiko sutikimą jį fotografuoti, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, kadangi vaikai savarankiškai sutikimą dėl savo asmenų tvarkymo gali duoti nuo 14 metų. Beje, ši amžiaus riba atitinka ir Švietimo įstatyme numatytą amžiaus ribą, kad vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro pats, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą.
Vis dėlto, net ir dėl 14 metų asmens duomenų tvarkymo pravartu turėti ne tik jo, bet ir bent vieno iš tėvų sutikimą. Asmuo, duodamas sutikimą, turi aiškiai suprasti sutikimo sąlygas ir pasekmes, vadinasi, jos vaikams turėtų būti pateikiamos aiškia bei paprasta kalba. Taigi kilus ginčui dėl nepilnamečio atvaizdo viešinimo, pareiga įrodyti, kad nepilnametis tikrai suprato, kur ir kokiais tikslais jo atvaizdas bus naudojamas, kad jis nejautė spaudimo fotografuotis (pvz., gal bijojo prieštarauti mokytojui) ir pan., tektų būtent tam, kuris nepilnametį fotografavo ir viešino jo atvaizdą.
Sunkiausiai kontroliuojama situacija – renginiai
Paprastai daugiausiai įtampos dėl vaikų atvaizdų viešinimo ugdymo įstaigoms kelia renginiai, nes esant didelei masei vaikų, sudėtinga atskirti, kurio vaiko tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) yra davę sutikimus, o kurių – ne. Situacija dar labiau komplikuojasi, jei į įstaigą atvyksta vaikai iš kitų darželių ar mokyklų.
Vis dėlto nepatogumas, kurį tokiais atvejais patiria ugdymo įstaigos nėra pateisinama priežastis žiūrėti pro pirštus į vaikų duomenų apsaugą ir pareiga turėti bent vieno tėvų sutikimą išlieka.
Nusprendus fotografuoti ir (ar) filmuoti renginį, patartina, vaikus ir tėvus iš anksto apie tai perspėti, kad jie galėtų laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo. Be to, vis dažniau naudojami ir kūrybiški sprendimai – pasiūlymas vaikams pasižymėti skirtingų spalvų lipdukais ar užsidėti ant kaklo juosteles, kurios būtų kaip ženklas, kad šis asmuo negali patekti į fotografo ar filmuotojo objektyvą.
Kita vertus, ugdymo įstaigoms patartume turėti ir taisykles renginių dalyviams ir lankytojams, pvz., tėvams, edukacijų vedėjams ir pan., kuriose būtų aiškiai apibrėžta, kur ir kokia tvarka galima vaikus fotografuoti ir (ar) filmuoti, viešinti jų atvaizdus. Nors tėvai turi teisę fotografuoti savo vaikus ir tokiu atveju jiems BDAR reikalavimai netaikomi, tačiau jie turėtų būti atsargūs, viešindami nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matosi svetimi vaikai.
Atsakomybė už neteisėtą atvaizdo viešinimą
Jeigu ugdymo įstaiga, neturėdama tinkamai duoto sutikimo viešinti nepilnamečio vaiko atvaizdą, jį paviešina internete, nepilnamečio tėvai ar globėjai, o kai kuriais atvejais, priklausomai nuo amžiaus, ir pats vaikas turi teisę reikalauti ugdymo įstaigos išimti skelbiamą nuotrauką ar vaizdo įrašą. Be to, minėti asmenys turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą.
Turtine žala yra laikomas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Svarbu paminėti ir tai, jog jeigu ugdymo įstaiga iš neteisėto atvaizdo viešinimo gavo naudos, tokia nauda galėtų būti pripažinta nukentėjusio asmens nuostoliais – turtine žala. Siekiant gauti turtinės žalos atlyginimą, įprastai jos egzistavimo faktą ir dydį būtina pagrįsti leistinais įrodymais, tokiais kaip įvairios pažymos, kvitai ir kitokie dokumentai.
Neturtine žala yra laikomas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, privalu įrodyti ne tik tai, jog neteisėti veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas, buvo ne mažareikšmiai, o intensyvūs, bet ir tai, kad tokia žala buvo patirta. Kitaip tariant, būtina įrodyti, jog asmeniui, kurio atvaizdas buvo neteisėtai paviešintas, kilo aukščiau išvardinti neigiami padariniai, kurie turi būti pakankamai ryškūs, pavyzdžiui, vaikas, kurio atvaizdas buvo neteisėtai paviešintas, dėl to sulaukė patyčių arba paviešintoje nuotraukoje ar vaizdo įraše fiksuotas nepilnamečio vaiko atvaizdas žemina jo garbę ir orumą, o galbūt paviešinus vaiko atvaizdą, buvo atskleista informacija apie jo lankomą ugdymo įstaigą, nors ta informacija buvo kruopščiai slepiama, kas kelia riziką vaiko saugumui.
Kiekvienu atveju, padarytas pažeidimas ir dėl jo kilę padariniai yra vertinami individualiai. Vis dėlto, neretai reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetami, motyvuojant tuo, kad, nuotrauka ar vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas vaiko atvaizdas, jo garbės ir orumo nežemina, pažeidimas truko neilgą ilgą laiką, o teisės į atvaizdą pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija asmeniui dėl jo pažeistos teisės.
Pastebėjus be duoto sutikimo paviešintą nepilnamečio vaiko atvaizdą, pirmiausiai patartina tiesiogiai ugdymo įstaigai pareikšti reikalavimą pašalinti neteisėtai patalpintą nuotrauką ar vaizdo įrašą bei atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą, jei tokia buvo patirta. Atsakymo negavus ar nepavykus situacijos išspręsti taikiu būdu – teikti ieškinį dėl pažeistų teisių gynybos teismui.
Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymas pats savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, visais atvejais, prieš kreipiantis į teismą, privalu atidžiai įsivertinti turimus įrodymus bei argumentus dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumo, nes ieškinio apimties patenkinimas turi tiesioginės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Tai reiškia, kad jeigu teismas pripažįsta pažeidimą, tačiau atmeta reikalavimą dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos priteisimo, tokiu atveju ne tik nepavyks atgauti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bet dar gali tekti padengti dalį ugdymo įstaigos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Be to, be sutikimo paviešintas nepilnamečio vaiko atvaizdas suponuoja ir tai, kad ugdymo įstaiga gali būti pripažinta pažeidusi BDAR ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikomus reikalavimus. BDAR numato, jog didžiausia bauda už jo pažeidimą gali siekti iki 2 – 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 mln. – 20 mln. Eur. BDAR numato ir tai, kad baudos nėra vienintelės sankcijos, kurios gali būti taikomos, todėl Žurnalistų etikos inspektorius, konstatavęs pažeidimą, turi teisę teikti nurodymus dėl pažeidimo ištaisymo, skirti įspėjimą, papeikimą, nustatyti laikiną arba galutinį draudimą tvarkyti duomenis ir kt.
Taigi ugdymo įstaiga gali viešinti nepilnamečių vaikų nuotraukas, tačiau tik esant tinkamai išduotam sutikimui. Priešingu atveju ugdymo įstaiga ne tik turi pareigą pašalinti neteisėtai paviešintą nuotrauką ar vaizdo įrašą, kuriame fiksuotas vaiko atvaizdas, tačiau ugdymo įstaigai dėl padaryto pažeidimo gali būti taikoma administracinė atsakomybė bei kilti pareiga atlyginti patirtą turtinę ir/ar neturtinę žalą.
