Vestuvių planavimo įkarštyje mažiausiai norisi galvoti apie būsimus bendrus finansinius įsipareigojimus ar net galimą santuokos pabaigą, tačiau iš anksto pasirūpinti savo finansiniu saugumu turėtų kiekvienas, siekiantis išvengti nemalonių staigmenų ateityje.
Šiame straipsnyje – atsakymai į dažniausiai praktikoje būsimiems sutuoktiniams kylančius teisinius klausimus, kaip skyrybų atveju būtų dalinamas turtas, įgytas su būsto paskola vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.
Jei vienas sutuoktinis iki santuokos įgijo turto, pasinaudojęs būsto paskola, ar kitas sutuoktinis skyrybų atveju gali pretenduoti į šį turtą?
Kiekvieno iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo atskirai įgytas nekilnojamasis turtas laikytinas asmeniniu turtu, tačiau yra šios taisyklės išimčių. Pavyzdžiui, jeigu būtų nustatyta, kad būsimi sutuoktiniai šio turto įsigijimo momentu vedė bendrą ūkį.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bendras asmenų gyvenimas, bendro ūkio tvarkymas ir turto kūrimas savo lėšomis bei bendru darbu yra pagrindas pripažinti, kad asmenys vykdė jungtinę veiklą ir jų įgytas turtas laikomas bendrąja daline nuosavybe. Tiesa, praktikoje nėra taip lengva įrodyti, kad bendrą ūkį vedančių asmenų turtas buvo sukurtas bendrai, nes bendro ūkio vedimas nėra pakankama sąlyga bendrai nuosavybei įgyti.
Šios kategorijos bylose privalu įrodyti, kad tarp sugyventinių buvo susitarimas įgyti turtą bendrai ir būti įgyto turto bendraturčiais. Todėl sugyventiniams, kurie siekia įgyti būstą bendriems poreikiams, net ir imant paskolą iki santuokos, patartina imti būsto paskolą abiem ir kartu įsigyti bendrą turtą. Tokiu atveju būstas bus įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, užsitikrinant, kad kiekvienas būsimas sutuoktinis turi teisę į dalį bendro turto. Pažymėtina, jog įsigyjant bendrosios dalinės nuosavybės turtą, galima nustatyti ir kiekvieno savininko skirtingas nuosavybės teisės dalis, atsižvelgiant į tai, kokia asmeninių lėšų dalimi bendras turtas įgyjamas.
Taip pat vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu toks turtas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad siekiant pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Jeigu turtas, įgytas su būsto paskola iki santuokos sudarymo, būtų pripažintas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, kaip būtų vertinamos kredito įmokos sumokėtos santuokos metu?
Sudarius santuoką sutuoktiniams yra pradedamas taikyti įstatymo nustatytas turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties Šio režimo esmė yra ta, kad turtas, įskaitant kiekvieno sutuoktinio gaunamas pajamas, įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas jų bendrąją jungtine nuosavybe. Tai reiškia, jog nepaisant to, kad santuokos metu visas kredito įmokas už savo asmeninį turtą būtų mokėjęs tas asmuo, kuriam šis turtas priklauso, tokios kredito įmokos būtų laikomos sumokėtos bendromis šeimos lėšomis, nes kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendras šeimos turtas.
Civilinis kodeksas numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems šeimos poreikiams tenkinti. Kredito įmokų dengimas asmeniniam vieno sutuoktinio turtui įgyti nėra susijusios su šeimos poreikių patenkinimu, dėl šios priežasties kitam sutuoktiniui nutraukiant santuoką priklauso kompensacija už santuokos metu sumokėtas kredito įmokas, kuri lygi ½ daliai santuokos metu sumokėtų kredito įmokų.
Jeigu būstą su paskola vienas iš sutuoktinių įgyja santuokos metu ir vienas moka kredito įmokas, ar kitas sutuoktinis gali pretenduoti į šį turtą?
Kaip ir minėta, įstatymo nustatytas turto teisinis režimas reiškia, jog visas po santuokos sudarymo įgytas turtas, nepriklausomai nuo to, kurio vardu turtas registruotas nekilnojamojo turto registre, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Taigi, santuokos metu su būsto paskola įgytas turtas būtų pripažįstamas bendru sutuoktiniu turtu, taip pat abu sutuoktiniai būtų solidariai atsakingi už paskolos grąžinimą, nes įstatymas numato, kad pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.
Ką reiškia solidarioji prievolė?
Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Solidarioji sutuoktinių prievolė reiškia, kad kreditorius turi teisę išieškoti skolą tiek iš vieno, tiek iš kito sutuoktinio.
Jeigu po santuokos nutraukimo būstas įgytas su paskola atitenka tik vienam sutuoktiniui, ar kitas sutuoktinis yra atleidžiamos nuo solidariosios prievolės vykdymo kreditoriui?
Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas.
Tai reiškia, kad teismas neturi teisės modifikuoti kreditorių ir skolininkų įsipareigojimų. Tai galima daryti tik gavus kreditoriaus (banko) sutikimą. Dėl šios priežasties, jeigu kreditorius (bankas) nesutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolė bankui taptų asmenine sutuoktinio prievole, kuriam lieka su paskola įgytas turtas, tokia prievolė po santuokos nutraukimo lieka solidaria sutuoktinių prievole, o tai reiškia, jog buvusiam sutuoktiniui po santuokos nutraukimo netinkamai vykdant prievolę bankui, bankas galės reikalauti iš kito buvusio sutuoktinio, kad jis įvykdytų šią prievolę, net jei turtas po santuokos nutraukimo bus atitekęs ne jam.
Ką daryti, jeigu kreditorius (bankas) nesutinka modifikuoti (keisti) būsto paskolos sąlygų po santuokos nutraukimo?
Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Tai reiškia, kad sutuoktiniai nutraukdami santuoką gali susitarti, kad pavyzdžiui prievolę kreditoriau (bankui) dengs tik vienas sutuoktinis, tačiau toks vidinis sutuoktinių susitarimas nepaneigs kreditoriaus teisės reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų.
Bendraskolių (sutuoktinių) solidariosios prievolės dalys aktualios tik jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti, nes kaip minėjome, jeigu sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos.
Jeigu tarpusavyje susitarėme, kad po santuokos nutraukimo prievolę bankui dengs vienas sutuoktinis, tačiau jis šios prievolės nevykdo, dėl ko bankas išieško kredito įmokas iš kito sutuoktinio, ar šis sutuoktinis gali reikalauti iš kito sutuoktinio šių įmokų grąžinimo?
Kai solidariąją prievolę visiškai ar iš dalies įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo.
Civilinis kodeksas numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi atgręžtinę reikalavo teisę reikalauti iš kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi, sutuoktinis įvykdęs prievolę už kitą sutuoktinį, gali iš jo reikalauti kreditoriui (bankui) sumokėtų kredito įmokų grąžinimo.
Taigi, dėl būsto paskolos paėmimo ir būsto įsigijimo vestuvių atidėti neverta, prieš vestuves abiem sutuoktiniams tik reikia aiškiai susitarti, ar jie būstą su paskola nori įgyti asmeninės, ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, aiškiai suprantant tokio sprendimo pasekmes, jeigu vėliau jų santuoka būtų nutraukta.
