Per pastaruosius penkerius metus skaitmeninis bankininkystės sektorius patyrė reikšmingą augimą ir transformaciją, kurią paskatino technologinė pažanga ir vartotojų elgsenos pokyčiai. Dažno europiečio kišenėje jau gyvena ne po vieną skaitmeninį banką ar bankinį produktą ir ši tendencija veržiasi į besivystančias rinkas.
COVID-19 pandemija pagreitino skaitmeninės bankininkystės paslaugų įsisavinimą, nes vartotojai ir įmonės ieškojo bekontakčių, nuotolinių bankininkystės sprendimų. Skaitmeninės bankininkystės rinkos dydis 2022 m. viršijo 9,4 trln. dolerių ir, prognozuojama, artimiausią dešimtmetį demonstruos maždaug 4 proc. metinį augimą.
Šį augimą skatins naujosios technologijos, didėjantis pažangių finansinių paslaugų poreikis, ypač Šiaurės Amerikoje, bei elektroninių ir mobiliojo mokėjimo paslaugų, pavyzdžiui, NFC (Artimojo lauko ryšio), POS (Prekybos vietos) terminalų, mobiliojo piniginės ir internetinės bankininkystės, naudojimo augimas. Ir – besivystančios rinkos.
Beveik 2 mlrd. neišnaudotų galimybių
Azijos ir Ramiojo vandenyno regione skaitmeninio bankininkystės naudojimas išaugo ženkliai, ypač besivystančiose rinkose, kuriose priėmimo lygis nuo 2017 m. iki 2021 m. išaugo nuo 54 proc. iki 88 proc.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pabrėžia skaitmeninių pinigų potencialą ženkliai pagerinti besivystančių šalių ir mažesnių pajamų šalių ekonomikas. Plati ir nebrangi prieiga prie skaitmeninių pinigų ir transakcijų per mobilųjį telefoną galėtų atverti duris finansinėms paslaugoms 1,7 mlrd. žmonių, neturinčių tradicinių banko sąskaitų. Šis perėjimas prie skaitmeninių finansinių paslaugų turi potencialą skatinti didesnę rinkų integraciją ir palengvinti prekybą.
Netgi Jungtinės Tautos (JT) aktyviai nagrinėja „Fintech“ sektoriaus ir tvarumo ryšį. Ši sritis įvardijama kaip viena iš daugiausiai teigiamo poveikio galinčių turėti technologijų šakų – nuo skurdo mažinimo iki paslaugų prieinamumo didinimo, nuo tiesioginio gamtos saugojimo iki žaliųjų finansų inžinerijos priemonių.
TVF sukurtas naujas skaitmeninės finansinės įtraukties indeksas, remiantis mokėjimų duomenimis iš 52 besivystančių šalių, patvirtina „Fintech“ svarbą skatinant finansinę įtrauktį. Dėl sparčios technologinės adaptacijos ir didelio poreikio finansinei įtraukčiai besivystančiose rinkose skaitmeninė bankininkystė greitai perėjo į dominuojančią rolę, kai vartotojai net nesvarsto galimybės atsidaryti sąskaitą tradiciniame banke.
Tokį pasirinkimą galima suprasti – „Fintech“ siūlomi produktai dažniausiai kainuoja pigiau. Daugelis šio sektoriaus įmonių veikia internete ir turi mažesnes veiklos išlaidas nei tradicinės finansų įstaigos, o tai leidžia pasiūlyti mažesnius mokesčius ir palūkanų normas klientams.
Skaitmeninė bankininkystė yra prieinama kiekvienam, turinčiam internetą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Taip pat išmaniosios paslaugos yra itin greitos – autentifikavimą daugelyje programėlių jau atlieka dirbtinis intelektas, o įvairūs sandoriai – nuo paskolos iki investicijų – sudaromi per kelias minutes.
Visa tai kartais augina vartotojų skaičių ir iš esmės pakeitė finansų sektorių.
Nuo atsiskaitymo už paslaugas balsu iki apsipirkimo virtualioje realybėje
Prognozuojama, kad sparčiai tobulėjant technologijoms per ateinantį dešimtmetį skaitmeninės bankininkystės srityje įvyks reikšmingų pokyčių.
Manau, daugelis yra girdėję apie daiktų internetą – technologiją, siūlančią novatoriškus sprendimus, sujungiant fizinį ir virtualų pasaulį. „Statista“ duomenimis, šiuo metu tokių daiktų yra daugiau kaip 15 milijardų. Pavyzdžiui, vienas iš jų – naujos kartos buitinis elektros apskaitos įrenginys, kuris automatiškai sugeneruoja sąskaitą, o jūs sutaupote laiką, skirtą suvartotam energijos kiekiui deklaruoti.
Tačiau jau netolimoje ateityje dėl daiktų interneto ir skaitmeninės bankininkystės sinergijos žmonių gyvenimas taps dar paprastesnis. Tarkim, jūsų automobilis degalinėje automatiškai susimokės už degalus, o jūsų šaldytuvas užsakys maisto produktus, kurių trūks ir už juos sumokės.
Pastaruoju metu didžiosios bendrovės, kaip „Meta“ ar „Apple“, aktyviai investuoja į papildytą ir virtualią realybę. Sparčiai kuriamos naujos kartos bendravimo platformos kaip „Metaverse“, VR įrenginiai, suteikiantys naujus potyrius ir galimybes. Svetainės „Precedence research“ duomenimis, tikimasi, kad iki 2032 m. šios rinkos dydis išaugs iki 142,5 mlrd. dolerių nuo 6,78 mlrd. dolerių 2022-aisiais.
Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje daugiau kaip 171 mln. žmonių aktyviai naudojasi daiktais, kurie leidžia mėgautis papildytos ir virtualios realybės galimybėmis. Kasmet augant šių technologijų susidomėjimu prognozuojama, kad bankai taip pat žengs į šią rinką. Pavyzdžiui, dalis bankų turės virtualius skyrius – klientai užsidėję virtualiosios realybės akinius galės bendrauti su konsultantais, pristatyti savo įmonės finansinius rodiklius arba atsiskaityti už paslaugas lankydamiesi virtualioje aplinkoje.
Tikriausiai daugeliui iš jūsų teko naudoti balso komandą išmaniuoju telefonu skambinant draugui, norint sužinoti, kokia dabar yra oro temperatūra ar kaip nuvažiuoti iš taško A į tašką B ir kt. Šiuo metu itin populiarėja daiktai, turintys funkciją „valdyti balsu“. Žmonėms tampa įprasta, kad kai kuriuos darbus galima atlikti lengviau.
Dėl to nenuostabu, kad vis daugiau verslų internete diegia galimybes, leidžiančias balsu pagrįsti mokėjimus. Pavyzdžiui, pirkėjas gali rinktis funkciją „mokėti balsu“. Šis metodas vis dažniau pasiteisina, nes nereikia įvesti kredito kortelės duomenų arba registruotis papildomose svetainėse, programėlėse. Portalo „Straits research“ duomenimis, 2021 m. pasaulinės mokėjimų balsu rinkos vertė siekė 5,92 mlrd. JAV dolerių. Viliamasi, kad iki 2030 m. ji išaugs iki 13,62 mlrd. JAV dolerių.
Manau, netolimoje ateityje dirbtinis intelektas taip pat vaidins svarbų vaidmenį, kaip ir kokias paslaugas teiks bankai. Prognozuojama, kad ši technologija leis teikti individualizuotas bankininkystės paslaugas, pritaikytas prie asmens, verslo finansinės elgsenos. Remiantis bendrovės „Polaris Market Research“ duomenimis, pasaulinės dirbtinio intelekto bankininkystės rinkos dydis 2023 m. buvo 19,84 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad iki 2032-ųjų ji pasieks 236,70 mlrd.
