Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai šį mėnesį pagaliau pasiekė preliminarų susitarimą dėl vadinamosios Platforminio darbo direktyvos teksto. Balsavimas dėl jos priėmimo nebuvo sklandus – ji buvo blokuota net kelioms valstybėms narėms balsavus prieš, į ką Parlamentas reagavo rezoliucija, jog platformose dirbančių asmenų darbo sąlygų gerinimo atsidūrimas aklavietėje turi būti įveiktas. Taigi šis klausimas yra iš tiesų opus, o jo permainas pajus ir Lietuvoje per „Bolt“, „Wolt“ ar „Uber“platformas paslaugas teikiantys asmenys.
Platforminio darbo direktyvos idėja kilo jau prieš kelerius metus, nuolat augant per platformas užimtų asmenų skaičiui. Europos Sąjungos mastu 2022 m. veiklą per platformas vykdė net 28 mln. asmenų, o pačių platformų yra apie 500. Prognozės rodo, kad 2025-aisiais galima būtų tikėtis beveik dvigubo šio skaičiaus augimo. Tad pažiūrėsime, ar naujoji direktyva tam nesutrukdys ir ar prognozės pasitvirtins.
Statusas – darbuotojas, jei neįrodyta priešingai
Pagrindinis direktyvos tikslas – užtikrinti, kad būtų tinkamai identifikuojama, kuomet per platformas užimtas asmuo yra savarankiškai dirbantis asmuo, o kuomet iš tiesų privalo turėti darbuotojo statusą ir atitinkamas garantijas. Antras, ne mažiau svarbus, aspektas yra tai, kad šioje direktyvoje, ko gero, pirmą kartą bus formuluojamas dirbtinio intelekto naudojimas ir algoritmais grįsto valdymo taikymas darbo vietoje.
Abejones dėl direktyvos kuriamos vertės skatina faktas, kad rengiant ją buvo nuspręsta laikytis prezumpcijos, jog veiklą per platformą vykdantis asmuo yra darbuotojas, o ne savarankišką veiklą vykdantis asmuo (kitaip tariant, numatoma darbo santykių prezumpcija). Tokios prezumpcijos buvimas gali stipriai sumažinti veiklos per platformą patrauklumą.
Taigi, kokių naujienų galima tikėtis? Direktyvoje pateikiamas kriterijų, kuriuos įvertinus bus sprendžiama, kaip klasifikuoti santykius, sąrašas. Ir šie kriterijai, reikia pripažinti, yra daugiausia klasikiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi atskiriant darbo santykius nuo savarankiškos veiklos ir įprastiniais atvejais, o būtent:
• Per platformą užimto asmens pajamų lygis
• Vadovavimas veiklai (įskaitant ir elektroninėmis priemonėmis vykdomą vadovavimą)
• Užduočių kontrolė arba užduočių priskyrimas
• Darbo sąlygų kontrolė ir apribojimas pasirinkti darbo valandas
• Laisvės organizuoti savo veiklą apribojimai ir taisyklės, susijusios su per platformą veiklą vykdančio asmens pasiekiamumu ar veiklos vykdymu
Valstybės narės, numatoma, galės nustatyti ir papildomus kriterijus.
Esminės pareigos – platformų valdytojams
Svarbu pabrėžti, kad įrodinėjimo pareiga teks platformai. Kitaip tariant, jeigu platformos valdytojas norės veiklą organizuoti pasitelkdamas savarankišką veiklą vykdančius asmenis ir nesamdyti darbuotojų, tai jis turės sugebėti pats įrodyti, kad tarp platformos ir asmens susiklostę santykiai nėra darbo teisiniai santykiai.
Numatytas ir šios pareigos laikymosi kontrolės mechanizmas. Planuojama, kad visos platformos privalės deklaruoti savarankišką veiklą vykdančio asmens pasitelkimo faktą valstybės institucijoms bei platforminių darbuotojų atstovams (profesinėms sąjungoms).
Direktyvoje taip pat suformuluotos taisyklės, susijusios su algoritmų taikymu. Pavyzdžiui, numatoma, kad per platformą veiklą vykdantis asmuo negalėtų būti atleistas iš darbo remiantis algoritmu ar automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos priimtu sprendimu. Taip pat – kad platformos valdytojas turės užtikrinti sprendimų, kurie tiesiogiai veikia platformos darbus atliekančius asmenis, priežiūrą.
Ir čia norėtųsi pakomentuoti, kad gali susiklostyti paradoksali situacija. Mat tokios priežiūros buvimas gali kelti riziką, jog taip bus įvykdytas bent vienas iš penkių kriterijų, rodančių darbo santykių buvimą.
Dar viena skaitmeninės darbo platformos valdytojo pareiga – įvertinti automatizuotų stebėjimo ir sprendimų priėmimo sistemų riziką platformos darbuotojų saugai ir sveikatai. Ir užtikrinti, kad jos jokiu būdu nedarytų per didelio spaudimo platformos darbuotojams ar kitaip nekeltų pavojaus jų fizinei ir psichinei sveikatai.
Direktyvoje įtvirtinami ir bendri principai, pavyzdžiui, pareiga informuoti per platformą veiklą vykdantį asmenį apie tai, kaip veikia algoritmai, kaip priimami automatizuotų sistemų sprendimai ir t.t.
Paslaugų teikėjams – patrauklesnės darbo sąlygos
Per platformas veiklą vykdančius asmenis „ištraukus“ iš savarankiškos veiklos zonos ir suteikus jiems darbuotojo statusą, jų socialinės garantijos ženkliai išaugtų. Tokiu būdu šie asmenys ne tik galėtų naudotis įprastinėmis darbuotojų garantijomis (atostogos, darbo laiko taisyklės, ribota turtinė atsakomybė ir pan.), bet įgytų ir kitų socialinių garantijų, kurių neturi savarankišką veiklą vykdantys asmenys. Pavyzdžiui, jie taptų draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimu, galėtų gauti nedarbo išmokas.
