Startuolių įkūrėjams anksčiau ar vėliau kyla klausimas dėl kapitalo iš šalies pritraukimo. Šis sprendimas gali nulemti įmonės sėkmę, tačiau yra glaudžiai susijęs ir su kitais jautriais bendrovės valdymo aspektais – akcijų perleidimu, veiklos procesų kontrole, esminiais vystymosi sprendimais. Rinkos senbuviai sako, kad galima rasti aukso viduriuką.
Anksčiau vykdytos apklausos parodė, kad Lietuvos startuoliai yra linkę pritraukti rizikos kapitalą ir taip siekti kuo greitesnio rezultato. „Startup Lithuania“ duomenimis, prieš metus tą planavo kiek daugiau nei pusė šalies startuolių. Tokį norą skatina ir institucijų sprendimai. Pastaruoju metu itin stengiamasi padidinti rizikos kapitalo prieinamumą, pavyzdžiui, kuriami valstybės lėšomis finansuojami fondai, skiriamos garantijos.
Vis dėlto, rizikos kapitalo pritraukimas nėra gyvybės ar mirties klausimas – bendrovei vystantis galima taikyti hibridinius finansavimo modelius.
Kada investicijos yra būtinos?
Iš esmės yra du atvejai, kai kapitalo injekcijos startuolio sėkmei yra būtinos. Pirmasis – kai įmonė startuoja rinkoje, kurioje dominuoja keli žaidėjai, pavyzdžiui, elektroninė prekyba („Amazon“), socialiniai tinklai („Facebook“), interneto paieška ir reklama („Google“). Antras atvejis – kai įmonei pasiekti pelno-nuostolio lūžio tašką reikia itin daug vartotojų („Bolt“).
Daliai verslų pradinis ar kelių etapų finansavimas yra tiesiog būtinas. Nuo to priklauso jų sėkmė – pavyzdžiui, vystydamas interneto platformą, turi intensyviai plėstis dviem kryptimis, t.y. privilioti ir pardavėjus, ir pirkėjus. Kitose srityse kaip technologijų ar farmacijos inovacijos daug kainuoja specifinė įranga, patentų registravimas, sertifikatų įsigijimas. Kai sumos skaičiuojamos milijonais, finansuoti veiklos pradžią iš savo kišenės yra sunkiai įmanoma.
Visais kitais atvejais įmanoma, o dažnai netgi palankiau yra vystyti įmonę savo jėgomis. Tai ypač aktualu verslas-verslui (B2B) segmente, kuriame dažnai didelės išlaidos reklamai nėra racionalios.
Žinoma, dauguma įmonių aukščiau minėtų aiškių atvejų kriterijų tiksliai neatitinka. Todėl įkūrėjams renkantis, kuriuo keliu eiti, reikėtų apsvarstyti kelis svarbiausius aspektus.
Laisvės ir rizikos
Vienas iš pagrindinių savarankiškos veiklos privalumų yra tai, kad verslas išlieka steigėjų rankose. Priklausomai nuo to, kiek akcijų pasirinkimo sandorių suteikiama darbuotojams, steigėjai paprastai išlaiko 70-90 proc. įmonės kontrolės.
Rizikos kapitalo remiami startuoliai paprastai pereina kelis finansavimo etapus, kiekviename iš jų investuotojams perleisdami apie 15-20 proc. įmonės akcijų. Atėmus ir darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorius, steigėjams paprastai lieka apie 15 proc. akcijų.
Dažnam įmonės steigėjui ar jų grupei sprendimas iškeisti laisvę į atskaitomybę prieš direktorių tarybą ar valdybą yra vienas sunkiausių. Juolab, kad dauguma valdybų turi galią atleisti steigėjus. Taip „Apple“ 1985-aisiais atleido įkūrėją Steve‘ą Jobsą – tiesa, po 12 metų jis buvo pasamdytas vėl.
Antra vertus, rizikos kapitalas, ypač fondai ir akceleratoriai, turi ir gali pasiūlyti startuoliams savo patirtį, žinias bei kontaktus. Jie padeda suformuoti komandas, pataria ir investuoja į rinkodarą bei verslo modelių populiarinimą.
Be to, rizikos kapitalo finansavimas mažina asmeninę ir verslo riziką. Tarkim, startuolis nori išbandyti naują pardavimo strategiją, kuriai reikia papildomų lėšų. Savarankiškose organizacijoje pinigus tokiems eksperimentams tenka nukreipti iš kitų veiklos sričių. O kapitalo pritraukusiose bendrovėse tam lėšų skiriama iš investicijų. Todėl klaidos ir nepavykę eksperimentai būna mažiau skausmingi.
Matau du esminius verslo, vystymo be išorinių investicijų, privalumus. Tai laisvė kurti ir verslo efektyvumas. Kai eini savo jėgomis, esi tiesiog priverstas nuo pat pradžių orientuotis į vertės kūrimą savo klientams, nes tai jie tave išlaiko. O kai pritrauki investuotojų, verslas ima dirbti jiems.
Kadangi abu bendrovės vystymosi keliai turi privalumų ir trūkumų, nemažai įmonių laikosi hibridinio požiūrio. Daugelis ankstyvosios stadijos startuolių iš pradžių verslą vysto savo jėgomis, ištobulina produktus, nustato geriausias rinkas ir išvysto rinkodarą. Tokiu būdu jie pakeičia savo rizikos profilį ir gali pritraukti investuotojų, mažiau atskiesdami savo kapitalą.
