Per pirmuosius mėnesius iš II pensijų pakopos pasitraukė šimtai tūkstančių gyventojų, o išmokėta suma jau viršijo 3 mlrd. eurų. Viešojoje erdvėje šis procesas dažnai vertinamas gana vienpusiškai – kaip skubotas sprendimas ir trumparegiškas noras pinigus išleisti vartojimui. Vis dėlto toks požiūris yra pernelyg supaprastintas ir iki galo neatskleidžia šalies gyventojų finansinio raštingumo. Dalis gyventojų iš II pakopos pasitraukė ne tam, kad išleistų pinigus vartojimui, o todėl, kad mato galimybes juos įdarbinti efektyviau.
Metinė investicinė grąža II pakopos pensijų fonduose Lietuvoje ilgalaikėje perspektyvoje dažniausiai siekia apie 4–7 proc. Todėl tikėtina, kad dalis gyventojų sprendimą pasitraukti iš II pakopos priima ne impulsyviai, o lygindami alternatyvas – vertindami galimą grąžą, riziką.
Ar tikrai taip yra? Pamatysime jau netrukus. Džiugu tai, kad bent jau kovo mėnesio bankų duomenys rodo, jog maždaug kas penktas pinigus iš II pensijų pakopos atsiėmęs gyventojas planuoja investuoti ar taupyti. Tai rodo, kad sprendimas nėra vien emocinis – dalis gyventojų iš karto planuoja, kaip šias lėšas panaudoti strategiškai.
Grąžos klausimas
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, 2025 m. II pensijų pakopos fondų vidutinė investicinė grąža sudarė 6,1 proc.
Jaunesni nei 50 metų dalyviai, dalyvaudami II pakopoje, daugiausia kaupia akcijų rinkose, o tokių fondų vidutinė metinė grąža, LIPFA duomenimis, siekė apie 7 proc. ir viršijo bendrą 6,1 proc. vidurkį.
Toks rezultatas gali būti laikomas patraukliu tiems, kurie nesidomi investavimu ar siekia paprasto ir automatizuoto kaupimo sprendimo.
Vis dėlto gyventojams, kurie atsiima II pakopos pensijų pinigus ir aktyviau domisi finansų rinkomis bei yra linkę prisiimti didesnę atsakomybę už savo investicinius sprendimus, šie skaičiai gali būti tik atspirties taškas ieškant alternatyvų, galinčių pasiūlyti didesnę grąžą.
Pavyzdžiui, istoriniai duomenys rodo, kad pasaulio akcijų rinkos, tokios kaip S&P 500 indeksas – apimantis didžiausias JAV įmones, pavyzdžiui, „Apple“, „Microsoft“ ar „Google“, – ilgalaikėje perspektyvoje generuoja apie 8–10 proc. metinę grąžą, nors trumpuoju laikotarpiu ji gali reikšmingai svyruoti.
Dar didesnės grąžos galima tikėtis iš įmonių obligacijų ar su nekilnojamojo turto projektais susijusių skolos vertybinių popierių, kai investuotojas skolina pinigus įmonei ar projektui ir už tai gauna iš anksto numatytas palūkanas. Tokiuose instrumentuose pajamingumas rinkoje dažnai svyruoja apie 7–12 proc., priklausomai nuo projekto rizikos, trukmės ir ekonominių sąlygų.
Papildomai verta paminėti ir trečios pakopos pensijų fondus – tai savanoriško kaupimo priemonė, kurioje gyventojai patys sprendžia, kiek ir kada investuoti, bei gali lanksčiau pasirinkti investavimo strategiją. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, jų grąža pastaraisiais metais taip pat buvo didesnė nei II pakopos fondų, o kai kurių fondų rezultatai siekė apie 8 proc. ir daugiau.
Teigiamos prielaidos – ir iš pastarojo meto lietuvių įpročių
Prielaidą, kad dalis gyventojų iš pensijų fondų atsiėmė pinigus ne tam, kad juos „pravalgytų“, o investuotų ten, kur įmanoma gauti didesnę grąžą, leidžia daryti ir pastarojo meto lietuvių investavimo įpročiai.
Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad investavimo aktyvumas šalyje pastaraisiais metais sparčiai augo – didėjo tiek investuotojų skaičius, tiek jų naudojamų priemonių įvairovė.
Pavyzdžiui, LB duomenimis, 2025 m. investuojančių į investicinius fondus gyventojų skaičius per metus padidėjo 46,3 proc. ir pasiekė 14,4 tūkst., o šių fondų valdomo turto vertė išaugo 48,7 proc. (90,57 mln. eurų) ir sudarė 281,4 mln. eurų. Didžiausią dalį pagal dalyvių skaičių sudarė į akcijas investuojantys fondai – juose investavo 5 913 gyventojai, arba 41,1 proc. visų dalyvių.
Nepamirškime ir jau seniai lietuvių pamėgto investavimo į nekilnojamąjį turtą, kuris pastaraisiais metais taip pat augo. Lietuvos bankas skaičiavo, kad 2025 m. registruota 20 proc. daugiau būsto pardavimo sandorių nei 2024 m., o 2025 m. pabaigos duomenimis maždaug 30 proc. gyventojų pirko būstą investicijai.
Finansinis raštingumas atsiskleidžia pasirinkimuose
Jei gyventojas iš II pakopos atsiima, tarkime, 10 tūkst. eurų ir šias lėšas investuoja su vidutine 5 proc. metine grąža, po metų jo kapitalas išaugtų iki 10 500 eurų.
Tuo tarpu pasirinkus investavimo priemones, kurių grąža siekia, pavyzdžiui, 8–10 proc., ta pati suma per metus galėtų padidėti iki 10 800 – 11 000 eurų. Ilgesnėje perspektyvoje šis skirtumas dar labiau išryškėja dėl sudėtinių palūkanų efekto.
Žinoma, didesnė grąža visada yra susijusi su didesne rizika, todėl svarbiausia ne tik siekti didesnio pajamingumo, bet ir įvertinti savo finansines galimybes bei toleranciją rizikai.
Vis dėlto šie pavyzdžiai leidžia suprasti vieną svarbią tendenciją – kai gyventojai į šias lėšas pradeda žiūrėti ne kaip į vienkartinę išmoką, o kaip į kapitalą, kurį galima tikslingai įdarbinti, tokie sprendimai aiškiai parodo augantį finansinį sąmoningumą.
Apie lietuvių finansinį raštingumą pastaraisiais metais kalbama vis dažniau. Tačiau kuo daugiau matysime pavyzdžių, kai šalies gyventojai II pensijų pakopos pinigus reinvestuoja, tuo aiškiau bus galima kalbėti apie realiai augantį lietuvių finansinį raštingumą.
