Verslo pozicija

2021.10.22 12:43

Marius Dubnikovas. Netaikli lengvata gali išstumti lietuvišką alų

ELTA2021.10.22 12:43

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – stipriai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės pardavimai, o alus traukiasi iš vartotojų pasirinkimo. Tai lemia vartotojų įpročių keitimasis, kuris, paskatintas kultūrinių virsmų bei mokesčių politikos, artimiausiu metu galinčios keistis ir dar sukelti papildomos rizikos, kad Lietuvoje verdamą alų pakeis įvežtinis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tris šių metų ketvirčius daugiausiai augo alkoholinių kokteilių ir putojančio vyno pardavimai, atitinkamai 19,3 proc. ir 16,6 proc. Taip pat ženkliai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai 8,8 proc. ir 4,3 proc. Tuo pat metu labiausiai susitraukė probleminio spirituoto vyno rinka – net 12,3 proc. Alaus pardavimai lyginamuoju metu susitraukė 3,1 proc.

Daugiausiai akcizo buvo surinkta iš stipraus alkoholio (184,5 mln. eurų) ir alaus (64,5 mln. eurų). Vynai ir fermentuoti gėrimai į biudžetą sunešė 34 mln. eurų. Sparčiai populiarėjant vynams peršasi mintis, kad iš šios kategorijos būtų galima išspausti daugiau surenkamo mokesčio, nes šių prekių beveik negaminama Lietuvoje, o ir vartotojas nėra labai jautrus mokesčio padidėjimui, nes akcizo kiekis kainoje yra ganėtinai mažas.

Tačiau vertėtų grįžti prie Finansų ministerijos siūlomo pakitimo. Siūloma 50 proc. sumažinti akcizą smulkių aludarių verdamam alui. Tikslas kaip ir geras – paskatinti vietos mažųjų žaidėjų rinką, kuri tikrai nukentėjo nuo taros ribojimų ir per kelerius metus daugiau nei 100 proc. padidėjusiu akcizo mokesčio. Pagal planą, iki 2024 metų mokestis bus išaugęs net 182 proc., jei lygintume su 2016 metais, kai pasikeitusi valdžia pradėjo akcizų „bombardavimą“.

Bet nagrinėjant pasiūlymą užkliūva, kad šia lengvata bus galima naudotis ir trečiųjų šalių mažiesiems aludariams. Taigi dešimtys tūkstančių gamintojų visame pasaulyje bei net ne visai mums draugiškose šalyse dirbantys aludariai ir alaus perpardavinėtojai. Atrodo irgi gal nieko – įvairovė vartotojui turėtų patikti, tačiau čia glūdi rizika, kad visa alaus rinka gali būti performuota.

Iš viso pasaulio vežamas ir parduodamas mažųjų gamintojų alus gali išstumti keliolika Lietuvoje veikiančių mažųjų aludarių. Priėmus tokią tvarką smulkiesiems ne tik nepalengvės gyvenimas, bet konkurencija potencialiai dar labiau išaugs. Taip pat 50 proc. sumažintas akcizas leis stipriai konkuruoti pasaulio mažiesiems su ir vietos didžiųjų gamintojų produkcija, nes skirsis konkurencinės sąlygos ir rezultatas gali būti toks, kad neteksime savo vietos gamintojų, o alaus rinka bus pakeista negrįžtamai.

Tikėtina, kad šį siūlymą reikėtų peržiūrėti ir taikomą lengvatą susiaurinti, kad nebūtų ja galima naudotis perpardavinėtojams ir importuotojams. Taip susiaurinti, kad ji būtų taikoma tik Europos Sąjungos šalių mažiesiems gamintojams, nes kitu atveju gausime daug Baltarusijos ir Rusijos pigaus alaus.

Alkoholio rinka keičiasi ir tikrai nėra blogas metas dar kartą atsižvelgti į mokestinę aplinką, kad pastaroji atlieptų jos realijas bei paskatintų vietos verslo vystymąsi. Finansų ministerijos siūloma lengvata mažiesiems tikrai gali suveikti, tik ją reikėtų pataisyti ir taikyti subtiliau, kad būtų pasiekti keliami tikslai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt