Verslo pozicija

2021.09.30 10:20

Goda Petravičienė. Kada gyvų mokymų darbuotojams organizuoti neverta?

Goda Petravičienė, „Grand partners“ vadovė2021.09.30 10:20

Organizuojant mokymus įmonės darbuotojams, vadovai neretai susiduria su vienu esminių klausimų – ar atsipirks? Ir čia kalbama tikrai ne vien apie finansus. Atsakymas į šį klausimą dažniausiai priklauso nuo tikslų, kurių siekiame. Tik išsigryninus planuojamus pasiekti rezultatus, galime pasirinkti tinkamiausią mokymų tipą, atnešiantį daugiausiai naudos tiek darbuotojams, tiek visai organizacijai.

Mokymai yra skirstomi į tris tipus. Auditoriniai mokymai yra, tikriausiai, geriausiai pažįstama mokymų forma, kai lektorius dirba tiesiogiai su auditorija. Tuo tarpu nuotoliniai mokymai yra nuo lektoriaus nepriklausomas procesas – dalyviai mokosi jiems patogiu metu ir priimtinu tempu. Tarpinis variantas yra integruotas ugdymas (ang. blended-learning) – kai darbą su lektoriumi papildo nuotolinės užduotys, kuris populiarėja itin sparčiai.

Ar atsipirks, priklauso nuo tikslų

Įprastai įmonėse mokymais rūpinasi personalo vadovas, kuris, atsižvelgdamas į darbuotojų poreikius arba savo nuožiūra, pasiūlo, jo nuomone, tinkamiausią variantą. Natūralu, kad pagrįsti savo pasirinkimą ir įrodyti, jog jis atsipirks, ne visuomet paprasta, tačiau mus gelbsti emocijos – ne kas kitas, o baimė verčia išsigryninti, ko mes siekiame ir kokie yra mūsų tikslai, o tuomet įrodyti jų naudą darosi lengviau. Jei lektoriui nėra aiškiai išdėstomi tikslai, ko jis turi išmokyti dalyvius, mokymų atsiperkamumą įvertinti tampa labai sudėtinga. Tuomet darbuotojams gal ir bus „faina“, bet kiek vertinga įmonei – nežinia.

Jei nusprendėte, kad jūsų organizacijai reikalingi mokymai, pirmiausia, atsakykite sau į klausimą „kodėl?“. Pavyzdžiui, jei jūsų prioritetas – komandiškumo ugdymas, tuomet verta rinktis mokymus, kur visa komanda susitiks ir bendraus gyvai. Taip pat darbas su konsultantu gyvai vertingas tuomet, kai svarbu naujas žinias išmėginti praktiškai, kai pridėtinę vertę sukuria gyvas kontaktas, grįžtamasis ryšys tiek iš konsultanto, tiek ir dalyvių.

Kada gyvus mokymus organizuoti neapsimoka?

Jei kalbame apie kokybišką komandos laiką kartu, akivaizdu, kad nemažai investuoti turėsime į patalpas, maitinimą, galbūt kelionę. Kadangi prioritetas – gyvas bendravimas, investicija tikriausiai atsipirks, tačiau priešingai yra, jei mūsų tikslas yra pranešti naujieną. Siekiant darbuotojams pristatyti pokytį ir planuojamus veiksmus, kai turime tai padaryti greitai ir dideliam ratui žmonių, organizuoti gyvus mokymus – nepraktiška. Tokiu atveju nuotolinės priemonės yra privalumas, nes greitai surinkti daug žmonių į vieną vietą – sudėtinga.

Svarbu žinoti savo atskaitos tašką

Prieš organizuojant mokymus, siūlyčiau atlikti namų darbus – išsiaiškinti įmonės situaciją. Tai padaryti padėti gali metiniai veiklos vertinimo pokalbiai, galima atlikti „gap analizę“ – įvertinti skirtumą tarp to, kaip yra ir kaip norėtume, kad būtų bei aptarti įrankius, padėsiančius tą skirtumą panaikinti.

Svarbu tai, kad kuo aiškiau suprasime savo atskaitos tašką ir sutarsime, kas tiksliai turi pasikeisti, tuo lengviau galėsime įvertinti, ar mūsų investicija atsipirko.

Mokymų srityje kelią skinasi integruotas ugdymas

Verta pasakyti, kad integruoto mokymo idėja, kai nuotoliniai mokymai yra papildomi savarankiškomis užduotimis, neretai įtraukiant komandą, siekiant užsitikrinti aukštesnės grandies vadovo palaikymą, mentorystę, gimė dar gerokai prieš karantiną. Šis formatas buvo pradėtas taikyti, nes buvo pastebėta, kad darbuotojams po mokymų gavus impulsą, bet vėliau grįžus į darbo vietą vėl viskas nusistovėdavo kaip seniau. Todėl auditoriniai mokymai buvo papildyti praktinėmis užduotimis tam, kad įmonėms būtų lengviau įgyvendinti realius pokyčius.

Tiesa, atėjus karantinui, integruoto mokymo poreikis dar labiau išaugo. Kadangi ilgą laiką organizuoti mokymą auditorijoje galimybės nebuvo palankios, o tam tikrų temų, kurių nuotoliniai mokymai išpildyti negalėjo, įsisavinimui išeitį pasiūlė tas pats integruotas ugdymas.

Pasirinkus integruotą ugdymą, vebinarą arba mokymą auditorijoje veda įmonės poreikius išmanantis asmuo, su kuriuo vyksta sinchroninis bendravimas. Šiuolaikinės technologijos leidžia skirstyti žmones grupėmis, rašyti ant virtualios lentos ar net naudoti virtualius lipnius lapelius, o šios priemonės yra itin mėgiamos dalyvių, todėl nuotolinių mokymų patirtis nenusileidžia auditoriniams mokymams.

Vėliau duodamos savarankiškos užduotys, kurioms patrauklumo priduoda jų sužaidybinimas – kontekstas, kuriame dalyviai siekia apdovanojimo ženklelių, greitas grįžtamasis ryšys.

Tikslas – noras žinias pritaikyti praktiškai

Pasibaigus bendravimui su lektoriumi, svarbiausia, kad mąstymas ir noras žinias pritaikyti praktikoje būtų suintensyvintas – tai pagrindinis tikslas. Tuomet laikas turėtų būti skiriamas atlikti savarankišką užduotį, kurios metu žmogus gali pritaikyti mokymų metu gautą informaciją savo darbe, savo situacijoje.

Nors organizacijos galvoja, kad jų problemos unikalios, tai dažniausiai nebūna tiesa. Pavyzdžiui, nauji darbuotojai nedrįsta atlikti sudėtingas užduotis, kolektyvas nenoriai priima naujus narius ar kita. Situacijos, kurias tenka spęsti savarankiškų užduočių metu, yra parengtos remiantis patirtimi, dirbant su įvairiomis įmonėmis, todėl mokymų dalyviams jos atrodo artimos.

Efektyvumu nenusileidžia auditoriniams

Kodėl sakau, kad tokie mokymai savo efektyvumu dažnai nenusileidžia auditoriniams? Ir vienu, ir kitu atveju, yra kuriamas procesas – situacijos, kuriose darbuotojas tai, ką išgirsta ar sužino, turėtų pritaikyti savo asmeninėje patirtyje. Kai yra vykdomas tęstinis ugdymas, pradeda vykti pokytis, kuris yra svarbus organizacijoms. Tuo tarpu, kai kalbame apie lyderystę, vadovavimą, santykį ar komandą, neišeina pasakyti, ką ir kaip reikia daryti, todėl tai negali būti vienkartinis seminaras, kadangi jis neatneštų norimo rezultato.

Trumpinti ar ilginti?

Integruotas ugdymas šiuo metu yra vystomas dviem kryptimis. Pirmojoje stovykloje esantys mano, kad didžiausia nauda darbuotojui yra tuomet, kai visas mokymų ciklas išskaidomas mažomis dalimis – taip išvengiama problemos, kad mokymams skyrus dieną, kitą reikia atidirbti už dvi, nes darbai vietoje nestovi. Taip pat manoma, kad tokiu būdu padidėja tikimybė, jog darbuotojai mieliau taikys teoriją praktikoje, galėdami gavę informaciją ją iškart panaudoti savo darbe ir taip formuoti įprotį.

Kita vertus, egzistuoja priešinga nuomonė, kad žmogus turi leisti sau ilgesniam laikui atitrūkti nuo darbo ir visą dėmesį sutelkti į mokymus. Užsienyje ar užsienio kapitalo įmonėse Lietuvoje darbuotojams neretai suteikiama galimybė dieną ar dvi skirti edukacijai, nes manoma, jog tokiu būdu paprasčiau susitelkti į mokymosi veiklą, panirti į ją ir į darbo vietą grįžti atsinaujinus bei pasiekti geresnių rezultatų.

Nuotoliniai mokymai padeda gilintis į konkrečią sritį

Jei visgi siekiate įgyti žinių konkrečioje srityje, tarkime, atpažinti darbuotojų tipus, jums puikiai tiks ir nuotoliniai mokymai. Jie naudingi tuomet, kai norite išmokti kažko konkretaus. Taip pat šiuos mokymus siūloma rinktis, jei siekiate užtikrinti kažkokį standartą, pavyzdžiui, kalbant apie aptarnavimo taisykles, darbų saugos ar duomenų apsaugos klausimus. Jie gali būti naudingi ir tam tikrai kontrolei, ar darbuotojas žino reikalingą informaciją.

Konsultantas supranta jūsų poreikius

Tenka išgirsti nuogąstavimų, kad konsultantas nesupras ar nepajus poreikių, tačiau to bijoti nevertėtų. Neretai specialistai įmonės problemas gali įvardinti greičiau nei pats vadovas. Kaip medikai, vos pradėjus vardinti simptomus, gali pasakyti, koks vaistas reikalingas, taip ir konsultantai iš pirmųjų jūsų žodžių gali nuspręsti, kokia pagalba būtina.

Konsultantas geba atsiriboti nuo emocijų, nes tai nėra jo organizacija. Tuo pačiu jis dažnu atveju nepažįsta nė vienos susijusios šalies, todėl jam nesunku išlikti nešališkam. Be to, jei tai patyręs specialistas, tikėtina, kad su panašiomis situacijomis jis per savo praktiką yra susidūręs šimtus (tikrąja to žodžio prasme!) kartų. Būtent dėl šios priežasties niekada nepasitikėčiau konsultantais, laikančiais save visų galų meistrais, kurie išmano visus verslo klausimus.

Svarbu nuoseklumas

Šiuolaikinės technologijos atveria mums daug galimybių, o laikas leidžia rinktis, kokiu būdu norime ugdyti savo darbuotojus. Visgi, noriu atkreipti dėmesį, kad nepriklausomai nuo mokymų tipo, kurį renkatės, svarbu užtikrinti nuoseklumą.

Padaryti realų pokytį, kai darbuotojams suteikiami nevienodi įrankiai – itin sudėtinga, todėl išsigryninę mokymų tikslus ir pasirinkę tinkamiausias priemones jiems pasiekti, atkreipkite dėmesį, kad darbuotojams būtų sudarytos vienodos sąlygos, nes mokyti komandą mišriu būdu – dalį gyvai, o dalį nuotoliniu būdu – gali būti labai neefektyvu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt