Verslas

2019.04.12 05:30

Paskola būstui iš banko: kada rinktis fiksuotas, o kada – kintamąsias palūkanas

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.04.12 05:30

Norite įsigyti būstą, tačiau tam reikia imti paskolą iš banko, kuris prašo pasirinkti, ar norėsite mokėti fiksuotas ar kintamąsias palūkanas. Pasirinkti bus nesunku, jei žinosite, kada kurias palūkanas rinktis naudingiau.

Kuo skiriasi fiksuotos ir kintamosios palūkanos bei kurias geriau pasirinkti, LRT.lt paaiškino ekonomistai.

EURIBOR – rodiklis, lemiantis, kaip kis jūsų mokamos palūkanos

Kintamąsias palūkanas sudaro EURIBOR rodiklis ir marža, kuri nurodo paskolos gavėjo riziką – kuo didesnė rizika, kad paskolos žmogus grąžinti nepajėgs, tuo marža didesnė.

Kita kintamųjų palūkanų dalis EURIBOR, kaip aiškina ekonomistai, yra tarpbankinės palūkanos, kurių vaidmenį imant paskolą gana sudėtinga paaiškinti. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tai palūkanos, už kurias bankai skolinasi vieni iš kitų.

„EURIBOR priklauso nuo Europos centrinio banko (ECB) nustatomų bazinių palūkanų ir dažniausiai yra tas dydis, su kuriuo siejamos kintamosios palūkanos, t. y.: kai ECB pradeda didinti palūkanas, tada didėja ir EURIBOR, ir atitinkamai tų gyventojų, kurie yra pasiskolinę už kintamąsias palūkanas, kas mėnesį mokamos palūkanos“, – LRT.lt sako N. Mačiulis.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas priduria – būtent pagal šį skolinimosi matą Europoje sudaroma didžioji dalis finansinių sandorių. Tai taip pat taikoma ir Lietuvoje: „Pavadinkime, kad tai – mažiausiai rizikinga rinkoje skolinimosi norma. Tiesiog didžiuliai bankai vieni kitiems už tiek paskolintų pinigų.“

Didesnį dėmesį siūlo kreipti į maržą

Kaip atkreipia dėmesį ekonomistai, EURIBOR svarbus tik tiems besiskolinantiems, kurie pasirenka kintamąsias palūkanas. Kaip minėta, tai palūkanos, kurias sudaro EURIBOR ir marža. Pastarąją nustato bankas ir ji per visą kredito sutarties laikotarpį nepakinta.

Per sutarties laikotarpį kinta tik EURIBOR. Šis rodiklis paprastai perskaičiuojamas kas tris, šešis arba dvylika mėnesių. Kaip dažnai perskaičiuojamas EURIBOR, taip dažnai kinta ir paskolos palūkanos norma.

„Jeigu yra, tarkime, šešių mėnesių EURIBOR, vadinasi, žmogui du kartus per metus persiskaičiuos paskolos kaina. Koks bus EURIBOR tą dieną, toks jis išliks ateinančius šešis mėnesius iki kito perskaičiavimo. [...] Jeigu tai yra trijų mėnesių EURIBOR, vadinasi, paskolos kaina keisis keturis kartus per metus, kas tris mėnesius. Tiems trims mėnesiams bus naudojama tuo metu užfiksuota EURIBOR vertė“, – aiškina T. Povilauskas.

Ekonomisto nuomone, labiausia paskolą imantys gyventojai vis dėlto turėtų rūpintis ne EURIBOR rodikliu, nes jam įtakos jie neturi. Be to, EURIBOR šiuo metu prilyginamas nuliui: „Marža nekinta, EURIBOR kinta, bet EURIBOR šiuo metu neigiamas. Ką tai reiškia? Paskolų sutartyse dažniausiai nurodomas nulis. Vadinasi, šiuo metu EURIBOR klausimas nėra labai aktualus. Bet imant paskolą 20 ar 30 metų, reikia turėti omenyje, kad EURIBOR gali būti ir nulis, gali būti ir penki, todėl prieš tai reikėtų tai įvertinti.“

Kaip tvirtina N. Mačiulis, prognozuojama, kad šiame lygyje EURIBOR išliks dar bent dvejus metus. Todėl didesnį dėmesį paskolos gavėjai turėtų kreipti į maržą, kurią nustato bankas. Jis tai padaro įvertindamas kredito gavėjo rizikos veiksnius, pavyzdžiui, gaunamas pajamas, turimą turtą, jau turimas paskolas.

T. Povilauskas pateikia pavyzdį: jeigu besiskolinantis žmogus anksčiau yra vėlavęs grąžinti paskolas, tai gali pakenkti jo galimybėms gauti gerą įvertinimą.

„Kuo rizikingesnis klientas, tuo ta marža didesnė. Bet reikia atsiminti ir tai, kad į tą pačią maržą įeina ir paties banko finansavimo kaštai“, – LRT.lt sako T. Povilauskas.

Fiksuotos palūkanos – garantija, kad bent kelerius metus nemokėsite daugiau

Nenorintieji sukti galvos dėl galimai padidėsiančių kintamųjų palūkanų, gali rinktis fiksuotas palūkanas.

„Fiksuotos palūkanos yra toks dydis, kuris numatomas sutartyje. Jis kažkiek metų visiškai nesikeis, kad ir kokios būtų aplinkybės, rinkos sąlygos ar bazinės palūkanos, nustatytos ECB“, – sako N. Mačiulis.

Tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį – fiksuoti palūkanas galima ne visam paskolos sutarties laikotarpiui. Paprastai jos fiksuojamos keleriems metams, o tada bankas situaciją vertina iš naujo ir palūkanos vėl nustatomos keleriems metams.

„Sunku pasakyti, kas yra naudingiau. Kintamosios palūkanos šiuo metu patrauklios, nes tarpbankinės palūkanos prilyginamos nuliui, todėl ir ta [palūkanų] dalis yra lygi nuliui – nereikia mokėti palūkanų, gyventojas susimoka tik maržą, susijusią su jo asmenine rizika. [...] Kita vertus, fiksuotų palūkanų rinkimasis būtų tam tikras apsidraudimas nuo netikėtumų, jeigu staiga pradėtų kilti bazinės palūkanos ir, atitinkamai, EURIBOR. Tiems gyventojams, kuriems labai svarbu žinoti, kokios palūkanos bus kiekvieną mėnesį, svarbu apsidrausti nuo bet kokių svyravimų, ši alternatyva yra patrauklesnė“, – sako N. Mačiulis.

T. Povilauskas rekomenduoja fiksuotas palūkanas rinktis tiems, kurie paprasčiausia negali sau leisti mokėti daugiau. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie skolinasi didžiausią galimą sumą: „Jeigu tavo finansai labai įtempti ir tu skoliniesi maksimaliai tiek, kiek gali, jeigu staiga išauga EURIBOR, tau, kaip namų ūkiui ar verslui, bus sudėtinga mokėti didesnes palūkanas. Tokiu atveju, ypač verslai yra linkę užfiksuoti palūkanų normą keleriems metams. Jie iš karto žino, kiek jie mokės palūkanų kiekvieną mėnesį artimiausius metus.“

Vis dėlto T. Poviliauskas priduria: patirtis rodo, kad, vertinant ilgalaikę naudą, vartotojams naudingesnė kintamoji palūkanų norma – tuomet jie už paskolą sumoka mažiau.

Gali būti naudingiau paskolą imti ilgesniam laikotarpiui

Apsisprendžiant, koks variantas tinka pačiam žmogui, rekomenduojama įvertinti visas galimybes. Pavyzdžiui, kai kurie bankai suteikia galimybę nemokamai įnešti pinigų tą dieną, kai yra perskaičiuojama palūkanų norma. Įnešdamas pinigų klientas susimažina savo paskolos dydį. Tai lemia, kad galiausia paskola išmokama greičiau ir palūkanas reikia mokėti trumpesnį laiką.

Kaip aiškina T. Povilauskas, jeigu paskolos gavėjas turi galimybę vis įnešti pinigų ir taip susimažinti savo paskolos dydį, reikėtų apsvarstyti galimybę paskolą imti ilgesniam laikotarpiui, kad kasmėnesinė įmoka būtų mažesnė, bet bandyti paskolą grąžinti anksčiau. Toks sprendimas gali pagerinti ir paskolos gavėjo maržą.

„Sakyčiau, turbūt būtų geriau imti ilgesniam laikotarpiui, t. y., kad mokėjimai būtų šiek tiek mažesni, nes tada grąžinimų grafikas mažiau įtemptas ir žmogui lieka daugiau pinigų. Tikėtina, kad ir paskolos kaina bus šiek tiek mažesnė. Šiek tiek. Tokiu atveju žmogus tikrai gali nemokamai vis grąžinti tas paskolos dalis. Reikėtų dar gerai pagalvoti, bet man atrodo, kad žmogui būtų geriau imti šiek tiek ilgesniam laikotarpiui ir po truputį grąžinti, negu pasidaryti labai trumpą grafiką“, – svarsto T. Povilauskas.

Kaip tvirtina ekonomistas, verta apsvarstyti tokią galimybę – paskolos gavėjas pinigus skolinasi ilgesniam laikotarpiui, nei galėtų, todėl kasmėnesinė įmoka sudaro mažesnę jo pajamų dalį. Tokiu atveju rizika, kad žmogus negalės grąžinti paskolos, yra mažesnė ir tai gali teigiamai paveikti maržą.

„Maksimali paskolos grąžinimo suma, įtraukiant palūkanas, lyginant su pajamomis negali būti didesnė negu 40 proc. [gaunamų pajamų]. Jeigu žmogus paskolą pasiima labai arti šios ribos, jis rizikuoja, kad, esant blogai situacijai, jis bus labiau pažeidžiamas. [...] Galima sakyti, kad žmonės jaučiasi geriau, turbūt yra laimingesni, kai yra šiek tiek mažiau įsitempę. Turbūt rinkčiausi ilgesnės paskolos variantą su galimybe grąžinti anksčiau“, – daro išvadą T. Povilauskas.

Finansinius sunkumus įveikti pataria tik vienu būdu

Kaip jau minėjo ekonomistai, imant paskolą būtina įvertinti ir situacijas, dėl kurių paskolą gali būti sunkiau grąžinti. Vis dėlto LRT.lt kalbinti ekspertai tikina – stebuklingo recepto čia nėra, paprasčiausiai reikia tam pasiruošti.

„Gal ir banalus atsakymas, bet [...] žmonėms reikia turėti tam tikrą rezervą, pavyzdžiui, trijų ar šešių mėnesių. Tokie vienkartiniai atvejai ar krizės, kai žmonės netenka darbo, kartojasi. Jeigu turėsite kelių mėnesių rezervą, nekils problemų mokant įmokas bankui, jeigu ištiks netektis, trauma, kils ekonominė krizė ar sumažės alga. Tai tiesiog yra atsakymas, kodėl reikia turėti santaupų juodai dienai“, – tvirtina T. Povilauskas.

Tos pačios pozicijos laikosi ir N. Mačiulis: „Kitų apsidraudimo priemonių nelabai yra. Tiesa, kai kurie bankai siūlo draudimo priemones – būsto paskolos turėtojui praradus nuolatines pajamas, kelis mėnesius ar kažkurį kitą laiką būsto paskolos įmokas moka bankas, o ne pats asmuo. Tokių alternatyvų yra, bet turbūt vis tiek reikėtų galvoti ir apie nuolatines santaupas bei, žinoma, neprisiimti perteklinių finansinių įsipareigojimų tikintis, kad pajamos nuolat didės.“

Įvardijo bankams patraukliausius paskolų gavėjus

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys norintiems gauti geriausią banko pasiūlymą, kai skolinamasi būstui, pataria į banką paprasčiausiai ateiti turint geriausią finansinę padėtį. Anot pašnekovo, jeigu pastaruoju metu žmogus buvo paaukštintas pareigose, jo pajamos padidėjo ir tai trunka bent šešis mėnesius. Tai galėtų būti tinkama proga kreiptis dėl paskolos.

„Kitaip tariant, nereikėtų kreiptis į banką, jeigu jaučiate tam tikrą pajamų nepastovumą, riziką ar neseniai buvote kažką pradelsę [susimokėti]. [...] Geriausia skolintis neturint vaikų, nes kiekvienas vaikas prideda tam tikrą finansinį įsipareigojimą. Geriausią maržą turbūt gaus neseniai šeimas sukūrę ir jau karjerą padarę, bet dar vaikų neturintys du jauni žmonės. Tai gera startinė pozicija, kai gali tikėtis geros maržos“, – sako K. Kupšys.

Paklaustas, kokį skolinimosi laikotarpį geriausia pasirinkti, K. Kupšys vis dėlto pataria dėl to konsultuotis būtent su bankų darbuotojais. Kaip tvirtina pašnekovas, būtent jie žino algoritmus, kaip bankas vertina klientus, todėl jie gali patarti, koks variantas optimaliausias.

Tačiau K. Kupšys primena – kuo paskolos laikotarpis ilgesnis, tuo daugiau asmuo sumoka palūkanų, nes jas paprasčiausiai tenka ilgai mokėti. Tai ypač svarbu, kai žmogus pasirenka fiksuotas palūkanas.

„Fiksuotos paskolos atveju toje įmokoje labai didelę dalį sudaro palūkanos, o labai mažą dalį sudaro paskolos grąžinimas. Pačioje paskolos pradžioje, net jei palūkanos labai mažos, bet žmogus pasiskolintus pinigus atidavinėja labai lėtai, jo įsiskolinimas bankui labai lėtai mažėja. Tu gali pasirinkti tokį ilgą laikotarpį, kai iš tikrųjų visą gyvenimą mokėsi ir turtas nebus tavo“, – LRT.lt sako K. Kupšys.

Siekiant išvengti finansinių nepatogumų, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas siūlo pasirūpinti savo pajamų išskaidymu. Kitaip tariant, pajamas būtų geriausia gauti iš kelių skirtingų šaltinių, o ne kliautis vien tik savo darbo užmokesčiu.

„Man atrodo, kad pagrindinis žmogaus finansinės sveikatos rodiklis turėtų būti iš esmės siejamas su pajamų šaltinių išskaidymu. Gali tada manyti, kad prie skirtingų ekonominių sąlygų, jeigu tam tikras pajamų šaltinis užsidarys, pavyzdžiui, darbo užmokestis nustos tekėti į banko sąskaitą, galbūt bus pajamų iš kitur, pavyzdžiui, iš turto nuomos ar kitų investicijų“, – pataria K. Kupšys.