Verslas

2019.04.04 13:45

Su Rusijos geležinkeliais siejama „LGC Cargo“ baugina: ant plauko gali pakibti „Rail Baltica“ (papildyta 16:20)

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.04.04 13:45

Lietuvos geležinkelių rinkoje nėra konkurencijos, čia veikia vienintelis – „Lietuvos geležinkelių“ – monopolis, o infrastruktūra panaudojama neefektyviai, šiandien vykusioje „LGC Cargo“ surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Geležinkelių įmonių asociacijos direktorius Tomas Keršis. „LGC Cargo“ stebėtojų tarybos pirmininkas Ainaras Šleseris tikina – jeigu Lietuvos rinka neatsivers, ant plauko pakibti gali ir „Rail Baltica“ projektas.

LRT.lt primena, kad teisę gabenti krovinius geležinkeliu Lietuvos teritorijoje bendrovė „LGC Cargo“ bando gauti nuo praėjusių metų balandžio. Kaip teigia pati bendrovė, ji susidūrė su didžiuliu biurokratiniu pasipriešinimu, todėl priėmė sprendimą kreiptis į Europos Komisiją (EK), kuriai jau pateiktas skundas.

Per pusantrų metų bendrovei nepavyko gauti leidimo vežti krovinius nuo Lietuvos sienos su Latvija iki sienos su Kaliningradu. Susisiekimo ministerija tai argumentuoja galimomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui ir sąžiningai konkurencijai.

„LGC Cargo“: įmonei specialiai sudaromos kliūtys

„ES skatina geležinkelių atvėrimą konkurencijai. [...] Lietuva – bene vienintelė šalis, kurioje veikia vienintelis valstybės valdomas vežėjas. Tai patvirtina ir EK ataskaitos. [...] Rinkoje nėra konkurencijos ir ta infrastruktūra panaudojama neefektyviai. Ji yra valstybės turtas ir ji turi būti panaudota efektyviai“, – spaudos konferencijoje sakė Geležinkelių įmonių asociacijos direktorius Tomas Keršis.

„LGC Cargo“ stebėtojų tarybos pirmininkas A. Šleseris tikina, kad įmonė susidūrė su specialiai jiems sudarytomis kliūtimis, siekdama vystyti verslą. Anot jo, buvo susidurta su Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ keliamomis problemomis.

„Baltijos šalyse labai daug įmonių valdo užsienio šalys [...] ir labai mažai yra vietinio kapitalo įmonių, kurios galėtų konkuruoti pasaulyje, todėl nusprendėme bendradarbiauti su partneriais Lietuvoje. [...] Tačiau Lietuvos ir Latvijos geležinkelių srityje egzistuoja dar daug skirtumų. Latvija jau prieš daugelį metų liberalizavo ir restruktūrizavo geležinkelių rinką. Lietuva atsilieka. Latvijoje yra viena valstybinė geležinkelių įmonė. Taip pat – trys privačios įmonės. Jos sėkmingai dirba ir konkuruoja geležinkelių rinkoje. Turime planų gabenti krovinius į Lietuvą, norime gabenti krovinius į šią rinką ir siekiame, kad su mūsų įmonėmis elgtųsi taip, kaip su Lietuvos įmonėmis Latvijoje. Deja, supratome, kad situacija Lietuvoje nėra paprasta“, – sako A. Šleseris.

Jo teigimu, jeigu problemos nebus išspręstos, ant plauko gali pakibti visas „Rail Baltica“ projektas: „kad „Rail Baltica“ būtų sėkmingai vykdoma, turime gauti paramą iš Lietuvos [...] Kai ES supras, kad Lietuvos rinka nėra atvira, nėra atveriama, nuostoliai bus daug didesni [...]. Kalbame apie 5,8 mlrd. eurų vertės projektą. Lietuvos sprendimas svarbus tiek politine, tiek praktine prasme.“

A. Šleseris atkreipė dėmesį, kad Lietuvai iš tiesų reikia konkuruoti: „Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pasakė, kad esame ne broliai, o konkurentai. Turime paremti konkurenciją, lygiavertę konkurenciją, sąžiningą konkurenciją. [...] Būsime broliai per konkurenciją, bet ji turi būti sąžininga, nes kitaip nebūsime nei broliai, nei konkurentai. Būsime priešai.“

„LGC Cargo“ stebėtojų tarybos pirmininkas spaudos konferencijoje tikino, kad paramą išreiškia tik premjeras S. Skvernelis. Jis taip pat tvirtina nesitikintis, kad skundas privers pakeisti susisiekimo ministrą ar atleisti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą: „Norime tiesiog, kad būtų priimti sprendimai. Tikrai tas premjero teigiamas nusiteikimas yra geras. Latvija jau 20 metų yra atvira, turi atvirą geležinkelių rinką. Esame pasiruošę suteikti visas ekspertines žinias.“

A. Šleseris pabrėžia – jeigu teks keisti Lietuvos įstatymus, tai būtina padaryti, nes to reikalauja ES teisė. Jis pateikia pavyzdį: Lietuvos bendrovė „Maxima“ sudaro didelę Latvijos prekybos rinkos dalį. Jo teigimu, į rinką atėjusi nauja bendrovė ne tik padidintų konkurenciją, bet ir sukurtų darbo vietų, mokėtų Lietuvai mokesčius ir kt.

„Mes esame ES. Viskas turi būti legalu. Manau, būtų neteisinga, jeigu visos problemos, kurias bandome spręsti per Briuselį, lemtų, kad Lietuva turėtų mokėti baudas už klaidas. [...] Esame konkurentai. Norime sąžiningos konkurencijos“, – komentuoja A. Šleseris.

Paklaustas apie ryšius su Rusija ir buvusiu Rusijos geležinkeliu vadovu Vladimiru Jakuninu, A. Šleseris užtikrino, kad jie yra „maža logistikos įmonė iš Latvijos ir neturinti jokio verslo Rusijoje. Matėme visą šią „reklaminę kampaniją“, kuri vyko Lietuvoje. [...] Neturime jokio verslo Rusijoje, nieko ten neparduodame. [...] Nereikėtų stebėtis, jeigu įvežame rusiškas anglis, trąšas ar kitas prekes, bet jas taip pat vežame ir iš Vakarų.“

A. Šleseris ir I. Sormulis taip pat užtikrino, kad „LGV Cargo“ yra Latvijos, o ne kurios kitos šalies bendrovė.

„Lietuvos geležinkeliai“: ES direktyvos ir Lietuvos teisės aktai sutampa

Reaguodami į „LGC Cargo“ atstovų pareiškimus, „Lietuvos geležinkeliai“ išplatino pranešimą, kuriame pabrėžiama: tai, kad krovinius iš Rusijos tranzitu į Kaliningrado sritį gali vežti tik Lietuvos valstybės kontroliuojamas vežėjas, numato ne tik Lietuvos teisės aktai, bet ir ES direktyva. Tokiu būdu siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą.

„Kai „LGC Cargo“ kreipėsi dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie naudojami ir tranzitui į Kaliningradą, jų buvo paprašyta patvirtinimo, kad pajėgumai nebus naudojami Rusijos krovinių tranzitui. Prašomų patvirtinimų „LGC Cargo“ nepateikė“, – nurodoma pranešime žiniasklaidai.

„Lietuvos geležinkeliai“ primena, jog Ryšių reguliavimo tarnyba atmetė „LGC Cargo“ skundą kaip nepagrįstą. Konstatuota, kad infrastruktūros valdytojas „Lietuvos geležinkeliai“ elgėsi pagal teisės aktus.

„Viešai minimas ir skaičius – neva „Lietuvos geležinkeliai“ nepanaudoja net 39 proc. užsakytų pajėgumų. „Lietuvos geležinkeliai“ suskaičiavo, kiek užsakytų pajėgumų realiai buvo panaudota per 2018 m. Visų metų visų maršrutų vidurkis – nepanaudota tik 21 proc. pajėgumų. O svarbiausiuose ruožuose nepanaudojama vos 5 proc. Kai kuriuose maršrutuose panaudojami visi pajėgumai“, – akcentuojama pranešime.

Tikina neturinti siekio vežti krovinius tranzitu

Teisę gabenti krovinius geležinkeliu Lietuvos teritorijoje bendrovė „LGC Cargo“ bando gauti nuo praėjusių metų balandžio. Kaip teigia pati bendrovė, ji susidūrė su didžiuliu biurokratiniu pasipriešinimu, todėl priėmė sprendimą kreiptis į Europos Komisiją (EK), kuriai jau pateiktas skundas.

„Mūsų nuomone, tokiais Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmais yra ribojama konkurencija. Kadangi jau tiek laiko viena bendrovė negali imtis krovinių gabenimo veiklos Lietuvoje, nors tai nėra draudžiama ar ribojama įstatymais, esame priversti prašyti pagalbos EK“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas T. Keršis.

Sergejus Gračiovas, „LGC Cargo“ vadovas, BNS trečiadienį patvirtino, kad skundas EK Konkurencijos direktoratui pateiktas praėjusį ketvirtadienį. Tačiau jis pabrėžė, kad įmonė dar negavo oficialaus patvirtinimo, jog skundas gautas.

Bendrovė tikina, kad neturi siekių vežti krovinius tranzitu. Siekiama tik pervežti krovinius Lietuvos teritorijoje – nuo vienos sienos iki kitos.

„Visi pajėgumai Klaipėdos ir kitomis pagrindinėmis kryptimis oficialiai paskelbti perpildytais. Pirmenybę turi tas, kas veža daugiau. Kitaip tariant, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“.

Kai bendrovė „LGC Cargo“ paprašė kitų maršrutų, iš įmonės buvo pareikalauta pateikti papildomų dokumentų, kuriais įrodytų, kad kroviniai nebus gabenami tranzitu. Tai turėjo būti sutartys su kitose šalyse veikiančiomis pakrovimo ar iškrovimo kompanijomis. Pirmiausia, pats toks reikalavimas yra perteklinis, nereglamentuotas jokiais teisės aktais. [...] Antra, „LGC Cargo“ yra Lietuvos vežėjas ir ketina gabenti krovinius tik Lietuvos teritorija“, – pabrėžia T. Keršis.

„LGC Cargo“ atstovas: kalbos apie saugumą primena pasaką

„Baltijas Tranzitas Serviss“ valdybos pirmininkas, „LGC Cargo“ stebėtojų tarybos narys Ivaras Sormulis, taip pat tvirtina negalintis suprasti, kodėl šiandienos reglamentai leidžia vienam krovinių operatoriui gabenti krovinius į Klaipėdą ir Kaliningradą.

„Tai atrodo keistai tiek visos ES, tiek laisvosios rinkos kontekste. Girdėjau iš įvairių paaiškinimų, kad sprendimas yra toks, nes reikia užtikrinti saugumą. Kalbant apie saugą, norėčiau pasakyti, kad tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje yra saugos sistema, aprobuota teisės aktų. [...] Galima kalbėti apie saugumą, bet tai tikrai nėra pagrindinis argumentas šioje diskusijoje“, – įsitikinęs I. Sormulis.

Jo aiškinimu, į Kaliningradą veda dvi geležinkelio linijos: per Rusiją, Latviją ir Lietuvą bei per Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą. I. Sormulio teigimu, tai užtikrina, kad kroviniai turi pereiti pasienio patikrą, o vyriausybės privalo tokį saugumą užtikrinti.

„Norime naudotis ta linija, kur krovinys eina per Latvijos pasienį. Nematome problemos, nes krovinys jau yra gabenamas, jis Latvijoje pereina muitinę, saugumo patikrinimus. [...] Kitas dalykas, kalbant apie saugumą, iš Rusijos į Kaliningradą kursuoja trys keltai, trys laivai, kuriais galima gabenti, kas norima. Todėl sakau, kad saugumo argumentas yra kažkas iš pasakų srities“, – sako I. Sormulis.

Jis taip pat ramina, kad dėl padidėjusios konkurencijos neturėtų nerimauti „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai: „Nėra jokios grėsmės, kad darbuotojai bus atleidžiami, jeigu mes ateisime į rinką. Latvijos pavyzdys rodo, kad geri profesionalai ateina į privačią rinką, kur algos geresnės.“

Gijos veda iki buvusio Rusijos geležinkelių vadovo

LRT Tyrimų skyrius jau anksčiau skelbė, kad bendrovė „LGC Cargo“ netiesiogiai susijusi su buvusiais Latvijos politikais ir Rusijos valstybės valdomais Rusijos geležinkeliais, nes 51 proc. įmonės akcijų priklauso Latvijos bendrovei „Baltic Transit Service“.

Kaip skelbė LRT tyrimas, gijos iš pastarosios įmonės veda iki buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, kuris įrašytas į 2014 m. JAV sudarytą sąrašą Rusijos politikų, pareiginų ir verslininkų, kuriems taikomos sankcijos.

Per pusantrų metų bendrovei nepavyko gauti leidimo vežti krovinius nuo Lietuvos sienos su Latvija iki sienos su Kaliningradu. Susisiekimo ministerija tai argumentuoja galimomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui ir sąžiningai konkurencijai.

Dėl šios priežasties ministerijai pavaldi Lietuvos transporto saugos administracija nesuteikia įmonei reikiamų leidimų.

Tarp „LGC Cargo“ akcininkų ir vadovų yra buvęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir tuometinis jo pavaduotojas Stasys Gudvalis.