Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad su kitų metų valstybės biudžeto projektu siūlomas 3,8 procento BVP valdžios sektoriaus deficitas yra pagrįstas, o iki Mastrichto kriterijuose numatytos 3 proc. ribos reikės grįžti 2029 metais.
„Tai (3,8 proc. BVP deficitas 2027 metais – BNS) yra pagrįsta, nes turime realias grėsmes ir turime investuoti į saugumą. Taip pat turime didinti gyventojų pajamas“, – Žinių radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.
Jo teigimu, deficitą artimiausiais metais pučia metodika, susijusi su deficito įskaičiavimu, kai šalims pristatoma ankstesniais metais įsigyjama ginkluotė.
Dėl to, pasak V. Augustinavičiaus, Finansų ministerija 2028 metais planuoja dar didesnį deficitą – beveik 5 procentus BVP.
Tuo metu 2029 metais ministerijai projektuojant 3,9 proc. BVP deficitą, prezidento patarėjas sakė, kad Lietuvai tais metais reikės „grįžti į fiskalinę normą“, todėl politikams reikės „numatyti priemonių už 0,9 proc. BVP, kad deficitas nukristų žemiau Mastrichto kriterijų ribos“.
„Tų būdų yra įvairių: geresnis mokesčių surinkimas, tolesnis šešėlio mažinimas. Reikėtų ir labiau sumažinti tam tikras išlaidas biurokratijai, (...) galbūt labiau ją automatizuoti, (...) tam tikrą nulinės biurokratijos tikslą išsikelti. Ir, be abejo, turėtume toliau skatinti viešąsias investicijas“, – sakė V. Augustinavičius.
Seimui antradienį teikiamame 2027-ųjų biudžeto projekte suplanuotos 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) pajamos – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau.
Patarėjo teigimu, biudžetas buvo sudėliotas „gana preciziškai“, atliepiant saugumo, socialinės politikos ir ekonomikos skatinimo poreikius.
„Biudžetas atitinka anticiklinę politiką. Reiškia, kad tai yra naudingas ekonomikai, ir matyt, kad kitoks biudžetas, jis galbūt netgi keltų tam tikrą grėsmę ekonomikos augimui“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Jis pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintėlė šalis regione, kurioje neigiamas viešųjų finansų balansas viršija Mastrichto kriterijus, o tai susiję būtent su gynybos poreikiais.
Be to, V. Augustinavičiaus teigimu, prezidentas patenkintas kitąmet suplanuotu 10,4 proc. vidutinės senatvės pensijos didinimu, panaudojant ir 10 proc. „Sodros“ perviršio.
Gitanui Nausėdai anksčiau siūlius pensijoms skirti bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto pertekliaus, Vyriausybės pasiūlytą dalį patarėjas pavadino „minimalia riba, kiek turėtų būti papildomai skirti pensijoms indeksuoti“.
Kaip rašė BNS, anksčiau biudžeto projektą kritikavo tiek opozicija, tiek koalicijos partneriai, abejoję ir finansų ministro Taurimo Valio kompentencija.
„Finansų ministras dirba“, – teigė V. Augustinavičius, paklaustas, ar T. Valys, prezidento nuomone, yra tinkamas finansų ministras.
Opozicija tvirtina, kad valdžios sektoriaus deficitą pučianti valdžia nepagrįstai išlaidauja ir palieka spręsti iš to kilsiančias problemas būsimoms Vyriausybėms.
Valdančiosios koalicijos nariai – socialdemokratas Algirdas Sysas ir demokratas Algirdas Butkevičius – irgi kritikavo projektą: pirmasis teigė, kad biudžetas „atrodo nekaip“, o antrasis – kad jame matomas viešųjų finansų valdymas yra „tragiškas“.
Prezidentūra prašo kaštų ir naudos analizės dėl „Orlen Lietuvos“ viršpelnio apmokestinimo
Finansų ministrui T. Valiui pareiškus, kad Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimas keltų įtampą santykiuose su Lenkija, Prezidentūra ragina atlikti tokio galimo sprendimo kaštų ir naudos analizę.
„Kad gerbiamas ministras žiūri į bendrą geopolitinį kontekstą, aišku, yra gerai. Iš kitos pusės, kaip ir kiekvienas finansinis siūlymas, jis turi turėti savo kaštų ir naudos analizę. Jos kol kas niekas taip ir nepateikė“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.
Pasak patarėjo, išsamesnė pasiūlymo analizė leistų aiškiau nustatyti jo veiksmingumą pasaulio rinkose smarkiai pabrangus naftai ir jos produktams: „Kiek būtų galima surinkti mokesčių ir kokie būtų (...) trūkumai.“
„Jeigu būtų tokia kaštų ir naudos analizė pateikta, be abejo, ji galėtų būti aptarta“, – pabrėžė V. Augustinavičius.
Kaip rašė BNS, T. Valys praėjusią savaitę Seime aiškino, kad „Orlen Lietuvos“ viršpelnio apmokestinimas būtų rizikingas sprendimas dvišalių santykių kontekste, o finansinė nauda valstybei būtų menka.
Lenkija neseniai įvedė energetikos įmonių viršpelnių mokestį. Įstatymas numato 60 proc. mokestį degalų bendrovių pelnui, viršijančiam ribą, nustatytą remiantis jų įprastinėmis maržomis. Vyriausybė tikisi, kad ši priemonė leis surinkti apie 4 mlrd. zlotų (apie 940 mln. eurų), o lėšos bus skirtos degalų kainų mažinimui finansuoti.
Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba yra sakęs, kad viena svarstytinų priemonių, kurios sušvelnintų brangstančių degalų įtaką, galėtų būti „Orlen Lietuvos“ viršpelnių apmokestinimas panašiu principu, kaip anksčiau laikinuoju solidarumo įnašu buvo apmokestinti komercinių bankų aukšti pelnai.
Patarėjo teigimu, tai tiesiogiai nemažintų degalų kainos, tačiau leistų į valstybės biudžetą surinkti daugiau pajamų, kurias būtų galima tikslingai skirti kuro brangimo suvaldymui.
Laikiną mokestį degalų didmenininkams žadėjo inicijuoti buvęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, aiškinęs, kad papildomai apmokestinti „Orlen Lietuvos“ viršpelnį būtų sudėtingiau nei komercinių bankų.
Tuometinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas balandį teigė, kad toks mokestis galėtų atsirasti Lietuvoje, jei jį įvestų Lenkija. Jis pabrėžė, kad Lietuva tokį sprendimą turi koordinuoti su Lenkija, kurios koncernas „Orlen“ valdo naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, kad neiškreiptų rinkos bei nesusidurtų su kuro trūkumu.
