Finansų ministras Taurimas Valys antradienį Seime pristatė kitų metų valstybės biudžetą. Svarbiausias kitų metų valstybės dokumentas sulaukė parlamentarų klausimų ir kritikos. Konservatorė Ingrida Šimonytė netgi mestelėjo finansų ministrui repliką apie „išskirtinę nekompetenciją“.
Taip pat skaitykite
3,8 proc. deficitas
Finansų ministerijos skaičiavimu, 2027 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu valstybės skola pasieks 48,2 proc. BVP.
„Biudžetą rengėme norėdami atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kaip per trumpą laiką sustiprinti Lietuvos gynybą, kaip užtikrinti, kad žmonių pajamos augtų sparčiau už kainas ir kaip finansuoti šiuos poreikius išlaikant tvarius valstybės finansus“, – pristatydamas biudžeto projektą Seime kalbėjo finansų ministras Taurimas Valys.
T. Valio teigimu, 2029 m. valstybės skola sieks apie 54 proc. BVP. Finansų ministro aiškinimu, didelę skolos augimo dalį lėmė sprendimai spartinti gynybos pajėgumus.
„Užbaigus didžiausius įsigijimus ir infrastruktūros darbus, pradinis investicijų poreikis mažės“, – tikino jis.
T. Valio teigimu, stabilios valstybės pajamos ir ekonomikos augimas sudarytų sąlygas mažinti skolą po 2030 metų.
Pajamos ir išlaidos
2027 metais į valstybės biudžetą planuojama surinkti 22,2 mlrd. eurų pajamų, o išlaidos turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų.
Neįskaičiuojant ES lėšų ir RRF paskolos (angl. Recovery and Resilience Facility, tai Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, jomis valstybės narės finansuoja reformas ir investicijas), pajamos sudarytų 18,9 mlrd., o išlaidos – 24,7 mlrd. eurų.
Kaip skelbia ministerija, didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį kitąmet sudarys pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukos – 8,3 mlrd. eurų, arba 37,6 proc. visų pajamų.
Palyginti su 2026 m., valstybės pajamos 2027 m. didės 5,2 proc., arba 1 mlrd. eurų. Valstybės išlaidos, palyginti su 2026 m., auga 1,3 proc., arba 363 mln. eurų.
2027 m. „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 9,85 mlrd. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos sieks 4,9 mlrd. eurų, išlaidos – 4,8 mlrd. eurų.
2027 metais savivaldybių biudžetų pajamos turėtų siekti 8,1 mlrd. eurų, o išlaidos – 8,3 mlrd. eurų.
5 proc. BVP gynybai
2027 m. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas kartu su Gynybos fondu sudarys 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
„Nacionalinės divizijos sukūrimas, ginkluotės įsigijimas ir infrastruktūra reikalauja didelių sumų dabar. Šių darbų negalime išdėlioti keliems dešimtmečiams, pajėgumų reikia gerokai greičiau. Todėl dalį finansuojame skolintomis lėšomis, aiškiai įvertindami ir būsimą jų aptarnavimo kainą“, – aiškino finansų ministras.
Iš šios sumos 896,4 mln. eurų bus skirta iš Valstybės gynybos fondo (VGF). Pridėjus nuo 2026 m. likusius 60 mln. eurų, kitais metais fonde iš viso bus 956,4 mln. eurų, nurodo Finansų ministerija.
Palyginti su šiais metais, KAM lėšos didės 34,8 mln. eurų, tačiau, pasak ministerijos, dėl augančios ekonomikos gynybos finansavimas pagal BVP dalį sumažės nuo 5,38 proc. šiemet iki 5 proc. kitąmet.
„Tokio ambicingo nusistatymo kaip Lietuvos beveik niekur nėra. Daugelis NATO valstybių, eidamos link 5 proc., pasilieka sau 1,5 proc. maržą, kur sako, kad tai susiję su kitomis gynybai skirtomis sritimis. Mes įvykdome 5 proc. vien karinei gynybai“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Šeimos paketas
Kartu su biudžeto projektu teikiamas ir Šeimos paketas, kuriam numatyta skirti 150 mln. eurų.
40 mln. eurų planuojama skirti paramai būstui. Kaip nurodo Finansų ministerija, šie pinigai padėtų padidinti jau teikiamą paramą ir suteikti daugiau paskatų būstą įsigyti regionuose.
61,35 mln. eurų numatyta vaiko priežiūros ir užimtumo paslaugoms. Šią paramą būtų galima panaudoti auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms ar vaikų stovykloms apmokėti.
Dar 23,65 mln. eurų planuojama skirti vadinamajam pradinuko krepšeliui, vienkartinei paramai, skirtai mokykliniams reikmenims įsigyti.
Taip pat numatoma stiprinti pensijų garantijas vaikus auginusiems asmenims. Tam bus skiriama 25 mln. eurų.
Nuo kitų metų rugsėjo nemokamus pietus mokyklose gaus visi trečiokai, o nuo 2028 metų rugsėjo – ir visi ketvirtokai, nevertinant šeimos pajamų ir be atskiro tėvų prašymo. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui penktadienį taip pat pritarė Vyriausybė.
Šiuo metu nemokamas maitinimas, nevertinant šeimos pajamų, skiriamas visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams.
Pensijos ir išmokos
Senatvės pensijoms didinti kitais metais papildomai numatyta 715,5 mln. eurų.
Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija 2027 m. augs maždaug 78 eurais (10,4 proc.) ir sieks 825 eurus. Turintiems būtinąjį stažą vidutinė pensija augtų apie 88 eurus (10,9 proc.) – iki 895 eurų. Tai paveiktų 659 tūkst. žmonių.
„Žmogui svarbu, kiek jis gali nusipirkti už savo atlyginimą ir pensiją, ypač tiems, kuriems didžioji pajamų dalis tenka maistui, būstui ir vaistams“, – akcentavo T. Valys.
„Dabartiniai pensininkai kuria šią valstybę ir turi teisę į orią senatvę“, – pridūrė jis.
Socialinėms išmokoms indeksuoti kitąmet papildomai bus skirta 142 mln. eurų.
Ligos socialinio draudimo išmokoms kitąmet numatoma skirti 685 mln. eurų, 7,3 proc. daugiau nei 2026 metais. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms planuojama skirti 523,7 mln. eurų, 33,3 mln. eurų (6,8 proc.) daugiau nei šiemet.
Nedarbo draudimo išlaidos turėtų siekti 612,1 mln. eurų ir, palyginti su 2026 metais, padidėti 21,4 mln. eurų (3,6 proc.). Vidutinė nedarbo išmoka turėtų augti 6,7 proc., iki 635 eurų.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitais metais didės nuo 1 036 iki 1 092 eurų, arba 56 eurais.
Vaiko pinigai augs nuo 129,5 iki 136,5 euro per mėnesį, t. y. 7 eurais. Gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms bei šeimoms, auginančioms vaiką su negalia, mokami vaiko pinigai didės nuo 205,7 iki 216,8 euro, arba 11,1 euro.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka didės nuo 384,8 iki 405,6 euro, arba 20,8 euro. Vienkartinė išmoka buvusiems globotiniams įsikurti augs nuo 5 550 iki 5 850 eurų – 300 eurų.
Parama mokinio reikmėms įsigyti nepasiturinčioms šeimoms didės nuo 148 iki 156 eurų, o laidojimo pašalpa – nuo 592 iki 624 eurų, arba 32 eurais.
Šalpos pensijų bazė didinama 5,4 proc. iki 275 eurų (dabar – 261 euras). Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 7 eurų (pvz., šalpos našlaičių pensija) iki 31,5 euro (pvz., šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 proc. dalyvumo, iki 24 m.).
Tai palies apie 80 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
Tikslinių kompensacijų bazė didėja 5 proc. iki 230 eurų (dabar – 219 eurų). Dėl to augs išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Ši kompensacija mokama nepriklausomai nuo kitų asmens gaunamų pajamų. Tikslines kompensacijas gauna apie 150 tūkst. asmenų.
Valstybės remiamų pajamų dydis kitais metais turėtų augti 5,2 proc. iki 245 eurų (dabar – 233 eurai). Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (ir jos dydžiui), teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
Atlyginimai
Darbo užmokesčiui didinti kitais metais numatyta skirti 450,2 mln. eurų.
Mokytojų, mokslo darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams planuojami 245,1 mln. eurų.
Statutinių pareigūnų (PAGD, Policijos departamento, VSAT, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento) ir aplinkos apsaugos pareigūnų algoms bus skiriama 45,3 mln. eurų.
Kultūros įstaigų ir meno darbuotojų atlyginimams numatyta 21,8 mln. eurų, teisėjų padėjėjams ir sekretoriams – 3,2 mln. eurų, 71,1 mln. eurų – kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algoms (2,5 proc. dėl bazinio dydžio didinimo).
Mokytojų algos kitais metais, palyginti su 2026 m., vidutiniškai augs 92–130 eurų į rankas, mokslo darbuotojų – 132–152 eurais, o trenerių – 125 eurais. Visoms šioms grupėms numatytas 7,56 proc. atlyginimų augimas.
Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai didės vidutiniškai 96 eurais (7,5 proc.), statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 eurais (7,5 proc.). Teisėjų padėjėjų ir sekretorių algos vidutiniškai augs 48 eurais, arba 5,7 proc.
2027 metais minimali mėnesio alga didės iki 1 245 eurų neatskaičius mokesčių, arba 902,63 euro į rankas. Dabar minimali alga siekia apie 847 eurus į rankas.
„Šis pakeitimas reikš papildomą 55,66 euro pajamų augimą į rankas asmenims, uždirbantiems minimalų atlyginimą“, – pabrėžė T. Valys.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija kitais metais siektų 3,3 proc.
Keliams 2027 m. – 749,3 mln. eurų
2027 metais keliams finansuoti iš viso numatyta 749,3 mln. eurų. Iš jų 436 mln. eurų bus skirta Kelių priežiūros ir plėtros programai, 240,7 mln. eurų – Valstybiniam kelių fondui, o likę 72,6 mln. eurų planuojami iš ES finansinės paramos lėšų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad nacionalinis kelių finansavimas kitąmet iš viso didinamas 47,1 mln. eurų (7,6 proc.), iki 667,1 mln. eurų, o ES lėšos mažėja dėl besibaigiančios perspektyvos (2026 m. keliams buvo skirta 200 mln. eurų ES lėšų).
Sulaukė Seimo narių kritikos
„Nemuno aušros“ frakcijos narys Aidas Gedvilas Seimo posėdyje klausė, kodėl ministras, rengdamas šį biudžetą, juda „žmonių skurdinimo kryptimi“.
Atsakydamas finansų ministras T. Valys pabrėžė, kad ypač socialiai pažeidžiamiems gyventojams skiriama gerokai daugiau lėšų, didinamos pensijos ir darbuotojų pajamos.
„Tikrai pagrindo nerimauti, kad mes tam dėmesio neskyrėme, nėra“, – akcentavo finansų ministras.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas teiravosi, kodėl valstybė netaupo lėšų būsimoms krizėms.
Reaguodamas T. Valys pakartojo, kad Lietuva nėra išskirtinė Europos Sąjungos (ES) kontekste ir skolinasi prioritetiniams poreikiams finansuoti.
„Tikrai turime galimybę skolintis už sąžiningą kainą ir tikrai mes nė kiek neatsiliekame nuo ES vidurkio. Dedame visas pastangas, kad deficitas ir skola ateityje mažėtų“, – nurodė jis.
Konservatorius Mindaugas Lingė, vertindamas fiskalinės rizikos analizę ir kitas aplinkybes, klausė, koks iš tiesų bus kitų metų biudžeto deficitas.
T. Valys atsakė, kad, rengiant biudžetą, vadovaujamasi ankstesne Finansų ministerijos praktika ir metodologija, o biudžeto projektą rengia profesionalai, dirbę ir ankstesnėse Vyriausybėse.
„Mūsų vertinimu, deficitas šiandien yra toks prognozuojamas, bet jei jūs pažiūrėtumėte į statistiką, kaip skiriasi prognozuojamas deficitas nuo faktinio, pamatytumėte, kad labai dažnai faktinis deficitas būna mažesnis“, – akcentavo T. Valys.
Štai socialdemokratė Jūratė Zailskienė kitų metų biudžetą pavadino „žmonių biudžetu“, nes auga pensijos, darbuotojų pajamos, didėja parama socialiai pažeidžiamoms grupėms ir šeimoms. Vis dėlto ji klausė, ar planuojama skatinti gyventojus, laikančius indėlius bankuose, skolinti valstybei.
T. Valys teigė, kad Finansų ministerija siekia paskatinti smulkiuosius investuotojus Lietuvoje – tiek gyventojus, tiek juridinius asmenis – įdarbinti einamosiose sąskaitose laikomas lėšas.
„Matome, kad Finansų ministerijos iniciatyva įvairių obligacijų forma jau pasiteisina“, – pabrėžė T. Valys.
„Demonstruoja išskirtinę nekompetenciją“
Finansų ministras, atsakydamas į parlamentarų klausimus, tikino, kad šiemet rengiant biudžetą nebuvo pasirinkta ankstesnėms Vyriausybėms būdinga griežto taupymo kryptis.
T. Valys Seime kalbėjo, kad 2008–2012 metais, kai buvo griežtai laikomasi fiskalinės drausmės, valstybės skola padvigubėjo.
„Tas automatinis taupymas, veržimasis diržų dirbtinai ignoruojant galimybes tai daryti, kai tai yra būtina, negarantuoja skolos didėjimo išvengimo“, – kalbėjo finansų ministras.
Reaguodama konservatorė Ingrida Šimonytė sakė, kad ministras „demonstruoja išskirtinę nekompetenciją“, nes, jos manymu, neskiria augančios ekonomikos nuo ekonomikos, kuri susitraukė penktadaliu, o biudžeto pajamos sumažėjo trečdaliu.
„Būčiau palinkėjusi sėkmės pasiskolinti ir finansuoti natūralų deficitą tuo metu, nes panašu, kad tai yra jūsų pageidautina opcija“, – sakė I. Šimonytė.
Seimo narė atkreipė dėmesį, kad iki šiol biudžeto deficitas visada būdavo mažesnis, nei planuota, tačiau šiemet planuojamas didesnis, nei numatyta biudžete.
I. Šimonytė klausė, kaip ministras planuoja įgyvendinti prezidento patarėjo išsakytą raginimą grąžinti biudžeto deficitą į 3 proc. ribas.
„Jūs vis dar darysite 2029 m. biudžetą, jei jūsų neatleis iki tol“, – atkreipė dėmesį I. Šimonytė.
„Žinote, kai kompetencijas vertina žmogus, kuris, turėdamas galimybę pasiskolinti už mažiau nei 3 proc. – ir tai daugybe formų buvo pripažinta klaida, – skolinosi už 8–9 proc., tai tiesiog nesinori daugiau apie kompetencijas komentuoti“, – parlamentarei atsakė T. Valys.
Anot finansų ministro, į prezidento pranešimus jis įsigilins, kai juos pamatys, ir tuomet galės atsakyti.
