Kelių tiesimo bei remonto bendrovei „Kamesta“ nepavyko atnaujinti teismuose išnagrinėto ginčo dėl 1,3 mln. eurų kompensacijos už Kauno Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybą ir priežiūrą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 29 dieną atsisakė priimti įmonės skundą dėl proceso atnaujinimo.
„Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui“, – nutarė teismo atrankos kolegija.
Kauno apygardos teismas 2024 metų liepą atmetė „Kamestos“ skundą, vėliau įmonei nepalankų sprendimą priėmė ir Lietuvos apeliacinis teismas.
„Kamesta“ dar 2005 metais laimėjo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros konkursą. Pagal koncesijos sutartį miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus mokėti po 724 tūkst. eurų mokesčio kasmet, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją. Tačiau sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avanso savivaldybė 2009 metais sutartį nutraukė.
Kaip teigiama žemesnių teismų nutartyse, ginčas tarp šalių kilo dėl bendrovės įrengto 0,4 kilometro ilgio ruožo Veiverių gatvėje. „Kamesta“ tikino, jog jį pastatė pagal savivaldybės projektą, todėl miestas privalo sumokėti koncesijos mokestį – 1,27 mln. eurų – už juo važiavusius automobilius, tuo metu savivaldybė teigė, kad ši atkarpa nebuvo perduota įmonei ir neįeina į koncesijos sutartį.
Kauno apygardos teismas užpernai atmetė įmonės skundą remdamasis anksčiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kad atkarpa nepriklauso Aleksoto tilto kairiajam prietilčiui, todėl „Kamesta“ neturėjo teisės skaičiuoti mokesčio pagal šioje sankryžoje įrengtų daviklių duomenis. Tokį sprendimą Apeliacinis teismas priėmė 2022 metais.
BNS rašė, kad bendrovė anksčiau teismuose ginčijosi ne tik dėl mokesčio už įrengtą ruožą, tačiau ir dėl Kauno valdžios vienašališkai nutrauktos koncesijos sutarties.
Kauno apygardos teismas 2021 metų balandį buvo priėmęs įmonei iš dalies palankų sprendimą – iš 9,98 mln. eurų prašytos sumos priteisė 138,8 tūkst. eurų kompensaciją, tačiau Apeliacinis teismas 2022 metų kovą sprendimą pakeitė bei iš bendrovės priteisė beveik 36 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
„Kamesta“ tuomet tikino, kad dėl nutrauktos sutarties bei nesumokėto mokesčio už įrengtą ruožą Veiverių gatvėje savivaldybė jai skolinga 9,98 mln. eurų negautų pajamų bei patirtų nuostolių, tačiau Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nors sutartis buvo nutraukta dėl savivaldybės kaltės ir bendrovė turi teisę reikalauti negautų pajamų, dėl savivaldybės permokos kompensacija turi būti gerokai sumažinta.
Tuomet bendrovė patikslino ieškinį ir skųsdama šį sprendimą siekė, kad savivaldybė už nutrauktą koncesijos sutartį jai sumokėtų 1,4 mln. eurų.
Ginčai tarp koncesininkės ir savivaldybės tęsėsi ne vienerius metus. 2012 metais šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią Kauno valdžia „Kamestai“ turėjo per pusmetį sumokėti 3,77 mln. eurų, o įmonė – tęsti darbus.
2016 metų pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas.
2018 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Kauno valdžia tai padarė neteisėtai.
