Vidutinė šilumos kaina Kaune šiemet buvo didesnė nei Vilniuje, didesnė bus ir spalį. Miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad dėl to kalta „Igničio“ valdoma Kauno kogeneracinė elektrinė, nes tokia pati jėgainė sostinėje savo šilumą parduoda pigiau. Tačiau bendrovių komunikacijos partnerė Rima Aukštuolytė pabrėžia, kad lyginti abiejų miestų jėgaines nėra objektyvu, be to, didžiąją galutinės kainos skirtumo dalį lemia pastovioji dedamoji, kuri Kaune yra reikšmingai didesnė nei Vilniuje.
Kauno miesto savivaldybė šią savaitę žiniasklaidai išplatino V. Matijošaičio komentarą „Skirtingi miestai – skirtinga meilė“. Jame meras teigia, kad šilumos kainos kauniečiams galėtų būti žymiai mažesnės, jei Kauno kogeneracinė jėgainė šilumą savivaldybės valdomai „Kauno energijai“ parduotų adekvačia sureguliuota kaina.
„Šiuo metu ji yra net 84 proc. didesnė nei kaina, už kurią Vilnius šilumą perka iš analogiškos Vilniaus kogeneracinės jėgainės“, – nurodė V. Matijošaitis.
LRT.lt R. Aukštuolytės pasiteiravo, ar šis teiginys dėl 84 proc. didesnės kainos yra teisingas.
„Tiek Kauno kogeneracinė jėgainė, tiek Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra skirtingos įmonės, dalyvaujančios skirtingų miestų šilumos aukcionuose, kur naudojamos skirtingos dalyvavimo aukcionuose strategijos. Todėl lyginti abiejų miestų jėgaines nėra objektyvu, ypač vertinant vieno atskiro mėnesio kainą. Pavyzdžiui, šalčiausiais šių metų sausio–kovo mėnesiais Kauno kogeneracinės jėgainės šilumos kaina buvo mažesnė nei Vilniaus kogeneracinės jėgainės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, spalį kintamoji šilumos kainos dalis Kaune yra mažesnė nei Vilniuje. Kaune iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina buvo 3,17 ct/kWh, Vilniuje – 3,3 ct/kWh. Tačiau didžiąją galutinės kainos skirtumo dalį lemia pastovioji dedamoji, kuri Kaune siekia 2,98 ct/kWh ir yra reikšmingai didesnė nei Vilniuje, kur ji sudaro 1,81 ct/kWh.
Atkreipiame dėmesį, kad Kaune konkurencija tarp šilumos gamintojų yra itin aktyvi. Remiantis daugiamete patirtimi, planuojama, kad šildymo sezono metu Kauno kogeneracinė jėgainė pagamins apie 25 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.
Be to, galutinę šilumos kainą vartotojams nustato „Kauno energija“. Ją vartotojams lemia ne tik šilumos gamybos, bet ir „Kauno energijos“ centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros ir jos valdymo sąnaudos“, – atsakė ji.
LEA duomenimis, spalį šilumos energija Vilniuje kainuoja 5,99 ct/kWh (be PVM), o Kaune – 7,24 ct/kWh (be PVM).
Vertinant visą šių metų laikotarpį, šiluma Kaune taip pat vidutiniškai buvo brangesnė – siekė 8,36 ct/kWh, kai Vilniuje – 8,07 ct/kWh.
Agentūros apžvalgoje dar nurodoma, kad Vilniuje spalį 14 proc. šilumos pagamins savivaldybės bendrovė „Miesto gijos“, o 86 proc. šilumos bus supirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų (tarp jų – ir iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės).
Kaune spalį 12 proc. šilumos pagamins „Kauno energija“, 88 proc. šilumos energijos bus supirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų.
51 proc. Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų valdo valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“, 49 proc. priklauso Suomijos kapitalo įmonei „Gren Lietuva“.
„Ignitis grupė“ taip pat valdo 51 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės akcijų, kiti 49 proc. parduoti „Quaero Capital“ Liuksemburge registruotam infrastruktūros fondui „Quaero European Infrastructure Fund III“.
Siūlo reguliuoti pelną
V. Matijošaitis komentare dar pabrėžia, kad Kauno kogeneracinė jėgainė pernai uždirbo apie 28 mln. eurų grynojo pelno.
„Tokios situacijos nebūtų, jei atliekų deginimo įmonių galimi uždirbti pelnai būtų reguliuojami taip, kaip reguliuojamos kitos valstybės ir savivaldybių įmonės. Kam Lietuvoje statėme atliekas deginančias kogeneracines jėgaines – kad žmonėms šiluma būtų pigesnė ar kad jų savininkai skaičiuotų astronominius pelnus?“ – klausė jis.
Savo ruožtu R. Aukštuolytė pabrėžė, kad Kauno kogeneracinė jėgainė yra nesubsidijuojama, rinkos sąlygomis veikianti, atliekų tvarkymo įmonė.
„Pagrindinės jos veiklos sritys: atliekų tvarkymas, šilumos gamyba ir elektros gamyba. 2020–2025 metais šiluma sudarė vos penktadalį įmonės pajamų, o didžioji pajamų dalis (apie 56 proc.) gauta iš nereguliuojamos veiklos – elektros gamybos.
Kauno kogeneracinė jėgainė yra nepriklausoma šilumos gamintoja ir šilumos aukcionų dalyvė. Juose ji konkuruoja su kitais Kauno miesto nepriklausomais šilumos gamintojais, įskaitant ir pačios „Kauno energijos“ gamybos pajėgumus. Visa Kauno kogeneracinės jėgainės pagaminta šiluma parduodama per „Baltpool“ biržą pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą tvarką. Pastaruosius kelerius metus Kauno kogeneracinė jėgainė užtikrina iki trečdalio Kauno miesto šilumos poreikio ir pagal šilumos aukcionų rezultatus yra pigiausia šilumos gamintoja tarp visų Kauno miesto šilumos gamintojų“, – sakė ji.
Šilumos sezonas Lietuvoje šiemet prasidėjo spalio 1 d., o baigsis balandžio 30 d. Tokias datas numato įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai.
Tačiau realus daugiabučių šildymas dėl aukštos lauko temperatūros dar nepradėtas. Namų administratoriai sklendes atsuks tada, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko temperatūra bus ne aukštesnė kaip 10 laipsnių.
Prognozuojama, kad dėl brangusio biokuro ir suskystintųjų gamtinių dujų šildymo sezonas šiemet bus 13–25 proc. brangesnis nei praėjusiais metais.
