„Taip, kaip buvo prieš COVID-19, kada programuotojų laukdavo išskėstomis rankomis, visko apmokydavo, nebėra“, – sako devynerius metus programuojantis Tomas. Jo teigimu, kartelė ypač aukštai iškelta į rinką žengiantiems jauniems specialistams, kurie turi ne tik mokėti rašyti kodą, bet ir būti įgudę dirbti naudojant dirbtinį intelektą.
Dirbtinis intelektas pakeis dalį darbų – būtent toks naratyvas pastaruoju metu vyrauja viešojoje erdvėje. Šis naratyvas kai kur jau virsta realybe, o didelis pavojus kyla tiems, kurie tik apšilę kojas universitete bando žengti į darbo rinką.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Tyrimai rodo, kad įmonėms diegiant DI sprendimus, mažėja samdos poreikis.
- Pažeidžiamiausioje pozicijoje atsiduria pradedantieji specialistai.
- „Išmoktos programavimo kalbos nebėra svarbiausias kriterijus – dabar labiausiai vertinama noras kurti, smalsumas ir savarankiškumas“, – sako „Saily“ vadovas.
- Darbdaviai iš jaunųjų programuotojų taip pat tikisi įgūdžių dirbti su DI platformomis.
Bendrovėse, kurios įdiegė generatyvinį dirbtinį intelektą, pradinio lygio darbuotojų užimtumas po šešių ketvirčių buvo maždaug 9 proc. mažesnis nei įmonėse, kurios šios technologijos neįdiegė, rodo Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas.
Nustatyta, kad generatyvinis dirbtinis intelektas neproporcingai mažina darbuotojų, esančių žemiausioje karjeros pakopoje, paklausą, o vyresniųjų darbuotojų skaičius tose pačiose įmonėse ir toliau augo.
Viena iš sričių, kur dirbtinis intelektas tam tikras užduotis atlieka sparčiau nei žmogus, – programavimas. Neretai tai susiję su užduotimis, kurias anksčiau atlikdavo jaunieji programuotojai. Situacijai keičiantis, iš pradedančiojo programuotojo darbdaviai tikisi kiek daugiau nei anksčiau.
Dienos darbas per 15 minučių
Kad dirbtinis intelektas keičia užduotis darbe tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems programuotojams, sako jau devynerius metus programuojantis Tomas.
Anot jo, daugelį metų universitete, darbinėje aplinkoje teko išmokti įgūdžių, kurie atsiradus dirbtiniam intelektui tapo beverčiai.
„Pradėjus naudoti dirbtinį intelektą, apie 80–90 proc. tos išmoktos informacijos tapo beprasmė. Visas techninis darbas, kurį reikėdavo atlikti, dabar tapo viena dirbtinio intelekto užklausa (...). Be to, kode rasti klaidą kartais užtrukdavo visą dieną, o dirbtinis intelektas tai gali atlikti per 15 minučių“, – sako programuotojas.
Pradėjus naudoti dirbtinį intelektą, apie 80–90 proc. tos išmoktos informacijos tapo beprasmė. Visas techninis darbas, kurį reikėdavo atlikti, dabar tapo viena dirbtinio intelekto užklausa.
Programuotojas Tomas
Jis tikina kodo eilučių neberašantis jau kurį laiką. Visą tai atlieka dirbtinis intelektas. Vis tik 100 proc. pasikliauti jo pateiktu rezultatu negali.
„Nuveikti gali daug daugiau, bet atsakymų tikslumas vis tiek bus ne daugiau kaip 95 proc. Visada yra klaidos tikimybė, todėl turi tikrinti“, – tikina Tomas.
Jo nuomone, atsiradus dirbtiniam intelektui daliai pradedančiųjų programuotojų susirasti darbą bus sunkiau, tačiau gabiam mokiniui dirbtinis intelektas suteikia daugiau naudos, nei daro žalos.
„Atsakant trumpai, taip, jaunam programuotojui bus sunkiau. Tačiau yra daugiau atspalvių. Dirbtinis intelektas tau suteikia galimybę greičiau išmokti naujų dalykų. Pastebiu, kad pradedantieji programuotojai atlieka daug aukštesnio lygio užduotis nei prieš keletą metų. (...) Tad talentingiems dirbtinis intelektas suteikia daugiau galimybių. Visgi rinkoje yra pokyčių. Taip, kaip buvo prieš COVID-19, kada programuotojų laukdavo išskėstomis rankomis, visko apmokydavo, nebėra“, – sako Tomas.
Dirbtinis intelektas, anot Tomo, keičia ne tik jaunųjų programuotojų darbo pobūdį, bet ir aukščiausio lygio specialistų.
„Daug programuotojų pasirinko tokį darbą, nes jiems patikdavo spręsti įvairias matematines užduotis, problemas. Dabar šią dalį dirbtinis intelektas po truputį atima ir lieka vis daugiau kitos dalies – bendrauti su klientais, aiškintis teisinius aspektus, atlikti kokybės vertinimus ir t. t. Todėl ir tarp patyrusių programuotojų yra tokių, kuriems nepatinka pokytis“, – pažymi Tomas.
„Saily“ vadovas: programavimo kalbos nebėra svarbiausias kriterijus
Lietuviško startuolio „Saily“ generalinis direktorius Vykintas Maknickas, kalbėdamas apie tai, ar rinkoje nebereikės pradedančiųjų programuotojų dėl to, kad juos pakeis dirbtinis intelektas, sako, kad tiesiog iš pradedančiųjų norima, jog jie mokėtų dirbti pritaikant dirbtinį intelektą. Su šia užduotimi, anot V. Maknicko, jaunimas puikiai susitvarko.
„Dauguma jaunų programuotojų yra vadinamieji „AI native“ – dirbtinis intelektas jiems yra kasdienis darbo įrankis. Jiems tai natūralus įgūdis. Tokie darbuotojai yra paklausūs darbo rinkoje“, – tikina V. Maknickas.
Anot jo, įmonė dirbtinio intelekto panaudojimą mato ne kaip galimybę sumažinti programuotojų poreikį, o kaip būdą padidinti darbo našumą, suteikti galimybę programuotojams susitelkti į kūrybiškesnes užduotis ir taip sukurti daugiau.
„Išmoktos programavimo kalbos nebėra svarbiausias kriterijus – dabar labiausiai vertinama noras kurti, smalsumas ir savarankiškumas. Atsižvelgiant į jau esamas dirbtinio intelekto galimybes, kodo rašymas nebėra didžiausia vertė įmonei, todėl paklausūs specialistai turi gebėti atnešti ne kodą, o idėją ir funkcionalumo prototipą“, – sako „Saily“ generalinis direktorius.
Atsižvelgiant į jau esamas dirbtinio intelekto galimybes, kodo rašymas nebėra didžiausia vertė įmonei, todėl paklausūs specialistai turi gebėti atnešti ne kodą, o idėją ir funkcionalumo prototipą.
V. Maknickas
Jis pastebi ir dar vieną pokytį – dirbtinis intelektas trina ribas tarp programuotojų ir produkto vadovų. Pastarieji, pasitelkę dirbtinį intelektą, gali patys kurti naujų programinės įrangos funkcijų prototipus, juos testuoti ir greitai priimti sprendimus dėl tolesnio jų vystymo ar naudojimo: „Anksčiau tokiems bandymams būtų reikėję programuotojų komandos įsitraukimo ir kelių savaičių, šiandien tai gali būti vos kelių valandų ar dienų klausimas.“
Didžiausia klaida – konkuruoti su dirbtiniu intelektu
Kibernetinio saugumo bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas pripažįsta, kad paprasčiausias programavimo užduotis, kurias atlikdavo pradedantieji programuotojai, šiandien vis dažniau atlieka dirbtinis intelektas.
„Tačiau tai nereiškia, kad pradedančiųjų specialistų nebereikės. Jei šiandien nustosime ugdyti pradedančiuosius programuotojus, po penkerių metų paprasčiausiai susidursime su patyrusių specialistų trūkumu“, – sako T. Parnarauskas.
Jo teigimu, prieš kelerius metus programuotojo vertė dažnai buvo siejama su tuo, kiek greitai jis gali parašyti kodą. Šiandien tai tampa vis mažiau svarbu, nes nemažą dalį kodo gali sugeneruoti dirbtinis intelektas.
Prieš kelerius metus programuotojo vertė dažnai buvo siejama su tuo, kiek greitai jis gali parašyti kodą. Šiandien tai tampa vis mažiau svarbu.
T. Parnarauskas
„Dabar daug didesnę vertę kuria gebėjimas suprasti problemą. Programuotojas turi mokėti tiksliai suformuluoti užduotį, kritiškai įvertinti dirbtinio intelekto pasiūlytą sprendimą, pastebėti klaidas ir užtikrinti, kad galutinis rezultatas būtų saugus bei veiktų taip, kaip reikia. Kitaip tariant, šiandien svarbu ne tik parašyti kodą, bet ir suprasti, kaip sukurti geriausią sprendimą“, – pažymi įmonės vadovas.
Jaunuosius programuotojus jis įspėja, kad didžiausia klaida būtų bandyti konkuruoti su dirbtiniu intelektu ten, kur jis jau dabar yra greitesnis. Kur kas svarbiau išmokti dirbti kartu su juo.
Ateityje, anot T. Parnarausko, didžiausią vertę kurs specialistai, kurie ne tik programuos, bet ir supras sistemas, gebės jas sujungti, kurti automatizavimo sprendimus ir efektyviai pasitelkti dirbtinį intelektą sudėtingoms užduotims spręsti.
Didžiausią vertę kurs specialistai, kurie ne tik programuos, bet ir supras sistemas, gebės jas sujungti, kurti automatizavimo sprendimus ir efektyviai pasitelkti dirbtinį intelektą sudėtingoms užduotims spręsti.
T. Parnarauskas
„Manau, kad artimiausiais metais labiausiai vertinami bus ne tie programuotojai, kurie geriausiai moka rašyti kodą, o tie, kurie moka efektyviausiai spręsti problemas pasitelkdami dirbtinį intelektą“, – įsitikinęs T. Parnarauskas.
Mažėja poreikis rašyti paprastą, pasikartojantį kodą
Anot VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekano prof. dr. Daliaus Mažeikos, nors trumpuoju laikotarpiu gali susidaryti įspūdis, kad programuotojų poreikis rinkoje mažėja, tai nėra tiesa.
„Keičiasi ne programuotojų poreikis, o jų vaidmuo. Dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip kodo generavimo asistentai, automatizuoja dalį rutininių programavimo užduočių, todėl mažėja poreikis rašyti paprastą, pasikartojantį kodą, ką dažniausiai atlikdavo jaunesnieji programuotojai.
Taigi sakyčiau, kad mažėja ne programuotojų, o rutininio kodavimo poreikis. Tuo metu ir toliau auga specialistų, kurie geba kurti sudėtingas sistemas, supranta verslo procesus, užtikrina sistemų saugumą ir geba tam naudoti dirbtinio intelekto įrankius, paklausa“, – sako profesorius.
Anot jo, tarptautiniai tyrimai rodo, kad programinės įrangos kūrimas išlieka viena svarbiausių skaitmeninės ekonomikos profesijų, o Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad programuotojų, dirbtinio intelekto ir duomenų mokslo specialistų paklausa artimiausiais metais išliks tarp sparčiausiai augančių profesijų pasaulyje.
„Šiandien darbdaviai ieško ne tiesiog programuotojų, o inžinierių, kurie gebėtų spręsti sudėtingas problemas, efektyviai naudoti dirbtinį intelektą ir kurti didelės pridėtinės vertės sprendimus“, – pažymi D. Mažeika.
Keičiasi ir studentų poreikiai
Prie besikeičiančios darbo rinkos turi prisitaikyti tiek universitetai, tiek studentai. Pastarieji, anot D. Mažeikos, jau vis dažniau klausia, ne kokias programavimo kalbas mokysis universitete, o kokie programavimo karkasai, technologijos bus dėstomos, ar mokysis dirbtinio intelekto, duomenų mokslo ir kibernetinės saugos dalykų.
„Tai rodo, kad keičiasi stojančiųjų motyvacija. Jauni žmonės supranta, kad vien išmokti programuoti jau nebepakanka. Jie nori įgyti platesnių kompetencijų, leidžiančių kurti pažangius sprendimus naudojant dirbtinį intelektą“, – sako profesorius.
Prisitaikyti bando ir universitetai: „Keičiasi ir mokymo metodai. Studentai mokosi naudoti generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius kaip profesionalius darbo instrumentus, tačiau kartu ugdomas kritinis mąstymas. Anksčiau svarbiausia buvo parašyti kodą, šiandien svarbiausia suprasti, kodėl jis veikia, kaip jį patikrinti ir kada dirbtinis intelektas gali klysti.“
Kalbėdamas apie programavimo specialybės ateitį, D. Mažeika pažymi, kad nors įmonės mažina kai kurių jaunesniųjų programuotojų skaičių, jos aktyviai ieško aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių efektyviai dirbti su dirbtiniu intelektu.
„Taigi ateityje konkurencinis pranašumas priklausys ne nuo to, kas greičiausiai parašo kodą, o nuo to, kas geriausiai supranta verslo poreikius, geba bendradarbiauti su dirbtiniu intelektu ir kurti patikimas sistemas. Manau, kad programuotojo profesijos poreikis išliks aukštas, tačiau sėkmingi bus tie specialistai, kurie nuolat mokysis ir prisitaikys prie technologinių pokyčių“, – akcentuoja D. Mažeika.
