Augant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybai ir vartojimui, per maždaug dešimtmetį Lietuvai reikės dar maždaug trijų gigavatų (GW) naujų elektros sistemos lankstumo priemonių, rodo perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ jų poreikių ataskaita 2028–2035 metams.
Jos duomenimis, bendras lanksčių priemonių poreikis šalyje iki 2035 metų išaugs nuo 4,36 iki 7,13 GW, penktadienį pranešė „Litgrid“.
„Analizė rodo, kad Lietuvos elektros sistema yra lanksti ir turi prielaidas sėkmingai integruoti tolesnę AEI plėtrą, tačiau kartu matome augantį įvairių lankstumo sprendimų poreikį ateityje“, – pranešime sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo plėtros grupės vadovas Tadas Kivilis.
„Augant atsinaujinančių energijos išteklių kiekiui vis svarbiau užtikrinti, kad sistema gebėtų lanksčiai reaguoti į generacijos ir vartojimo pokyčius“, – teigė jis.
Anot ataskaitos, sistemos lankstumą užtikrins apkrovos atsako priemonės, tarpsisteminiai elektros mainai, elektros kaupikliai, lanksčios elektrinės bei energijos kaupimo ir konvertavimo (vadinamosios „Power-to-X“) technologijos. Taip pat bus svarbi elektrifikacija: elektromobiliai, šilumos siurbliai, energijos kaupimo sprendimai bei kita naujai diegiama elektros įranga.
Remdamasi ataskaita „Litgrid“ planuoja parengti Lietuvos lankstumo rinkos vystymo planą, kurį rinkai numatoma pristatyti iki šių metų pabaigos. Ateityje ataskaita bus atnaujinama kas dvejus metus.
Pasak operatorės, lankstumas sistemoje apibūdina jos gebėjimą greitai prisitaikyti prie gamybos ir vartojimo pokyčių.
