Praėjus 15 metų po banko „Snoras“ žlugimo, išaiškėjo netikėtas faktas: pusė tuomečių banko indėlininkų, kurie pinigus jau seniai galėjo būti atsiėmę, to nepadarė iki šiol. Tokių indėlininkų – 200 tūkst. Pinigai tebėra jiems rezervuoti. Vartotojų atstovų teigimu, indėlininkų ar jų paveldėtojų būtinai reikia ieškoti, nes dauguma turbūt nė nežino apie galimybę atgauti kad ir menkas sumas, o jos – toliau nuvertėja.
Savaitė po „Snoro“ nacionalizavimo. Banko padaliniai, bankomatai, niekas neveikia. Žmonės – prie pagrindinės būstinės.
„Ar mums gražins tuos indėlius, tokius mažus, suprantat, kur yra valstybės apdrausta?“, – prieš televizijos kameras tuomet klausė pagyvenusi indėlininkė.
„Na, taip, nėra informacijos jokios, kada atidarys šituos skyrius“, – sakė ir kitas indėlininkas.
Indėlius, kurie apdrausti valstybės, tai yra iki 100 tūkst. eurų, o tada iki 345 tūkst. litų, pradėta išmokėti jau po mėnesio.
Vyriausybė tam reikalui skolinosi ir perskolino pinigus valstybės įmonei „Indėlių draudimas“. Ji išmokėjo indėlininkams.
Bet pusė visų indėlininkų pinigų neatsiėmę iki šiol. Iš daugiau nei 400 tūkst. – daugiau nei 200 tūkst.
„Jiems buvo sudaryta galimybė. Jeigu jie patys nesikreipė ir neatsiėmė, tai turbūt...“, – sakė laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Likusi „Snoro“ indėlininkams vis dar neišmokėta suma – 12,5 mln. eurų. Palyginti su jau išmokėtu daugiau nei milijardu eurų, nėra daug.
„Indėlių draudimo“ vadovė sako, tarp neatsiimtų sumų vyrauja labai mažos, yra ir po vieną centą.
„Dėl to jos ir nesudomina tų indėlininkų. Nes, tarkime, jeigu jie yra išvykę kažkur, tai jiems reikia atgal sugrįžti į Lietuvą. O jeigu jų sąskaitoje yra koks 100 eurų, kuriuos reikia pasiimti, na, tai, aišku, tokiu atveju nelabai jiems ir apsimoka“, – svarstė „Indėlių ir investicijų draudimo“ vadovė Aurelija Mažintienė.
Tiesa, vartotojų atstovas – kitokios nuomonės.
„Siūlau paklausti bet ko gatvėje, ar jie nenueitų pasiimti 100 eurų. Ir, manau, kad visi pasakytų, kad nueitų“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Maždaug 5 proc. iš neatsiimtų indėlių – visai nemaži, t.y. po 100 tūkst. eurų. Bet tarp šių indėlininkų, įmonė neslepia, yra iš buvusios Sovietų Sąjungos.
„Jeigu jie kur nors Kazachstane ar Rusijoje darė kažkokius verslus, tai jie, kad galioja tas indėlių draudimas ir kompensacija, gali nežinoti“, – sakė Bankų asociacijai 2008–2018 m. vadovavęs Stasys Kropas.
Arba, buvęs Bankų asociacijos vadovas sako, gali nenorėti identifikuotis. Atsiimant pinigus, tektų pagrįsti jų kilmę.
„Gali būti, kad yra kai kurie reputaciniai dalykai ir baimė, kad gali sužinoti, kad tie pinigai buvo laikomi užsienyje“, – sako S. Kropas.
Indėliams atsiimti buvo skirti 5 metai.
Vartotojų atstovas sako, būtinai reikia ieškoti to nepadariusių ir sudaryti galimybę žmonėms patiems kažkur prisijungti ir pamatyti sumą, kurią atgautų, ir sužinoti, ką daryti toliau.
„Normalu, žmonės galbūt net pamiršo, tai kuriam iš tų indėlių aš buvau, aš noriu pasitikrinti. Nėra jokių įrankių, kad tai padaryti. Aš net nežinau, kur skambinti, kur rašyti“, – kalbėjo R. Jokubauskas.
O „Indėlių draudimo“ vadovė primena, kad laikas jau pasibaigė.
„5 metų terminas jau yra pasibaigęs. Tai reiškia, kad mes sprendimo priimti patys, kaip indėlių draudimo fondas, negalime. Ir indėlininkams leisti pasiimti tuos pinigus nebegalime, nes jau mus įstatymai riboja“, – paaiškino A. Mažintienė.
„Indėlių draudimo“ vadovės teigimu, žmonėms buvo pranešta visais turėtais kontaktais, siųsti ir spalvoti laiškai. O dabar jau patys žmonės turėtų kreiptis informacijos. Bet atgautų indėlį jau tik per teismą.
„Didžioji masė buvo lietuviai“, – apie indėlininkus sakė A. Mažintienė.
Pats „Indėlių draudimas“ – antru numeriu „Snoro“ kreditorių sąraše. Bet atgauti visko, kas išmokėta indėlininkams, nesitiki.
„Snoro“ įsipareigojimai buvo Lietuvoje, o didžioji dalis turto – užsienyje.
„Ofšorinės įmonės, įvairios įmonės, kurias labai sunku atsekti, kas yra naudos gavėjai, kaip iš jų išieškoti. Netgi dabar Antonovas yra pasakęs, kad, jeigu išieškosit, jis ne prieš, kad bus padengiami nuostoliai“, – kalbėjo S. Kropas.
Nuteistas Vladimiras Antonovas šiuo metu Lietuvoje, teismas leido jam pradėti atlikti bausmę. Kitas „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas tebeieškomas.
Neatsiimtus indėlius valstybės įmonė investuoja, uždirba. Indėlininkų pinigai nėra indeksuojami, todėl nuvertėja.
