Jungtinės Valstijos užsitikrino prieigą prie vieno didžiausių pasaulyje dar neeksploatuojamų volframo telkinių Kazachstane, Vašingtonui įgyvendinant prezidento Donaldo Trumpo siekį sumažinti Kinijos įtaką kritinių mineralų srityje.
Tačiau, kaip teigiama „The New York Times“ straipsnyje, kuriuo remiasi Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP, šis susitarimas kelia klausimų dėl galimo interesų konflikto, nes iš jo naudos turės D. Trumpo ir prekybos sekretoriaus Howardo Lutnicko šeimos.
Pagal šį susitarimą, JAV remiama bendrovė „Kaz Resources“ gauna 70 proc. akcijų dideliame volframo gavybos projekte centrinėje Kazachstano dalyje, o kitus 30 proc. išlaiko valstybinė kasybos įmonė „Tau-Ken Samruk“. Visu pajėgumu veikiančioje šioje kasykloje būtų galima per metus išgauti apie 12 000 tonų volframo, o tai maždaug prilygsta bendram metiniam šio strategiškai svarbaus metalo importui į JAV.
Volframas, dažnai vadinamas „karo metalu“, vertinamas dėl išskirtinio kietumo ir atsparumo karščiui, todėl jis yra ypač svarbi medžiaga gaminant raketų kovines galvutes, naikintuvus, šarvus pramušančius šaudmenis, puslaidininkius bei kitas pažangias karines technologijas.
Kinija dominuoja pasaulinėje volframo gavybos srityje ir per pastaruosius metus sugriežtino kelių svarbių mineralų eksporto kontrolę, todėl Vašingtonas dar labiau skubėjo užsitikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius.
D. Trumpo administracijos paramos sulaukusiam Kazachstano projektui siekiama gauti iki 1,6 mlrd. JAV dolerių (1,4 mlrd. eurų) finansavimą iš JAV eksporto-importo banko ir JAV tarptautinio vystymo finansų korporacijos.
„Kaz Resources“ valdybos pirmininkas Pini Althaus laikraščiui „The Times“ pasakojo, kad D. Trumpas asmeniškai padėjo užbaigti susitarimą su Kazachstano prezidentu Kasymu-Žomartu Tokajevu per 2025 metų rugsėjo mėnesį įvykusį pokalbį telefonu po kelis mėnesius trukusių derybų, kurioms vadovavo prekybos sekretorius H. Lutnickas. Susitarimas buvo oficialiai pasirašytas Vašingtone 2025 metų lapkričio pradžioje.
Finansiniai ryšiai ir interesų konfliktas
Laikraštis „The Times“ pranešė, kad po šio diplomatinio proveržio sekė investicijų serija, kuri turėjo atnešti naudos su administracija artimai susijusiems asmenims.
Laikraštis nurodė, kad per kelias savaites po derybų investuotojai, susiję su D. Trumpu jaunesniuoju ir Ericu Trumpu (Eriku Trampu), per „Dominari Securities“ – brokerio įmonę, kurios dalis priklauso D. Trumpo sūnums, – įsigijo netiesioginę 20 proc. akcijų dalį įmonėje, susijusioje su Kazachstano projektu.
Maždaug tuo pačiu metu „Cantor Fitzgerald“ – investicinis bankas, kurį kontroliuoja H. Lutnicko šeima, padėjo pritraukti 210 mln. JAV dolerių (184 mln. eurų) vienam iš pagrindinių projekto investuotojų. Tokia sandorio rūšis paprastai duoda milijonus dolerių komisinių.
Pasak „The Times“, Kazachstano volframo projektas yra vienas iš mažiausiai 14 kritinių mineralų projektų, turinčių finansinių ryšių su D. Trumpo arba H. Lutnicko šeimomis ir siekiančių gauti daugiau nei 8,9 mlrd. JAV dolerių (7,9 mlrd. eurų) vertės JAV vyriausybės paramos.
Baltieji rūmai atmeta teiginius, kad vyriausybės politika buvo formuojama atsižvelgiant į privačius finansinius interesus, ir laikraščiui pareiškė, kad administracijos veiksmai buvo grindžiami JAV nacionalinio ir ekonominio saugumo tikslais.
Prekybos departamentas teigė, kad H. Lutnickas pardavė savo akcijų paketą „Cantor Fitzgerald“ ir nedalyvavo derybose tarp departamento ir šios įmonės. E. Trumpas ir D. Trumpas jaunesnysis laikraščiui „The Times“ teigė, kad jie nedalyvavo derybose dėl Kazachstano projekto, ir save pavadino pasyviais investuotojais.
