Vyriausybei nesutikus darbdavių ir profsąjungų prašymu kitąmet kartu su minimalia mėnesio alga (MMA) pakelti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), prezidento patarėjas sako, kad Vyriausybė praleido galimybę pritarti darbdavių ir darbuotojų atstovų pasiūlymui, nes šios šalys ypač retai randa susitarimą.
„Tikrai buvo unikali situacija, kai darbdaviai ir profsąjungos susitarė dėl MMA didinimo ir papildomai, kad padidėtų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) keliais procentais. Kadangi NPD jau nebuvo didintas nuo 2023 metų, tai tikrai gal čia ir buvo Vyriausybės praleista galimybė priimti tai kaip socialinio dialogo gerąją dalį – neatmesti tą susitarimą, bet kaip tik jį priimti, nes tai yra tikrai retas atvejis, kai darbdaviai ir profsąjungos susitaria“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad dėl augančios infliacijos būtina didinti NPD.
„Visi suprantame, kad socialinis dialogas yra kritiškai svarbus valstybės funkcionavimui. Iš esmės jeigu mes matome ir bendrą situaciją gyventojų su pragyvenimo išlaidomis, tai tikrai Lietuvoje infliacija yra viena iš aukščiausių, tai būtina didinti ir minimalią algą, ir neapmokestinamą pajamų dydį ir galiausiai tas neapmokestinamas dydis tikrai padidės, bet išliks tokia karti patirtis iš to socialinio dialogo“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Kaip rašė BNS, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai birželio viduryje buvo sutarę, kad MMA nuo kitų metų turėtų augti 7,19 proc. (83 eurais) kartu prašant valdžios 4 proc. (30 eurų) padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Tačiau Vyriausybės atstovai nesutiko didinti NPD ir pasiūlė minimalią algą didinti 8 proc.
Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai teigė esantys nusivylę, kad Vyriausybė nesiėmė svarstyti jų siūlymo. Verslo atstovų teigimu, pritarimo tikimasi iš naujos Vyriausybės ir naujo premjero.
Finansų viceministras Darius Sadeckas per Trišalės tarybos posėdį teigė, kad siūlymas kartu su MMA didinti NPD valstybei kainuotų apie 40 mln. eurų.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau teigė, kad dėl MMA ir NPD didinimo reikia spręsti atskirai, nes NPD didinimas turi būti derinamas su valstybės biudžeto galimybėmis, kurios dabar yra gana ribotos dėl sparčiai augančių išlaidų.
Darbdavių ir profsąjungų susitarimo nepalaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos bei Žemės ūkio rūmų atstovai. Jie teigė, kad MMA didinimas neigiamai paveiks dalį smulkiųjų verslų bei ūkininkų, kurie neišgalės mokėti didesnių atlyginimų.
Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad MMA pagal nuosaikų scenarijų kitąmet galėtų didėti 6,4 proc., arba 73,6 euro, tuo metu spartesnio didinimo scenarijus numato 12 proc. augimą, arba 138,1 euro.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1 153 eurų (iki mokesčių) – tai sudaro 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Prezidento patarėjas: lengvata reinvestuojamam pelnui savalaikė, bet turi būti fiskališkai tvari
Prezidentūra teigiamai vertina siūlymą dėl reinvestuojamo pelno mokesčio lengvatos, tačiau pabrėžia, kad ši priemonė turi būti fiskališkai tvari, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Matome, kad ir vadinamąją reinvestuojamo pelno mokesčio paskatą. Ji yra visai savalaikė ir tikrai, jeigu fiskališkai ji būtų tvari, tikrai ji būtų vertingas dalykas“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė V. Augustinavičius.
Prezidento patarėjas pabrėžia, kad ši lengvata galėtų netgi padidinti biudžeto pajamas, jei paskatintų ekonomikos augimą.
„Matome, kad iš Ekonomikos (ir inovacijų – BNS) ministerijos yra konkretus pasiūlymas, kaip gali būti paskatinamos investicijos iš pelno, tai yra reinvestuojamas pelnas. Tos investicijos, kurios yra į dirbtinį intelektą, į robotizaciją ir panašiai, kas yra technologinė pažanga, būtų atskaitomos du kartus. Tai nėra toks pat nulinis pelno mokestis, kaip yra Estijoje – tai yra kur kas išmintingesnis, būtent skatinantis investicijas (sprendimas – BNS). Tai galbūt net toks sprendimas iš tikrųjų padidintų (biudžeto – BNS) pajamas, o ne sumažintų, jeigu mes paspartintume bendrojo vidaus produkto augimą“, – akcentavo jis.
Anot prezidento patarėjo, svarbu priimti sprendimus, kurie skatintų ekonomiką, nes kitaip Lietuva praras konkurencingumą.
„Svarbu yra priimti reguliariai vis papildomus sprendimus, kurie skatintų ekonomiką, nes jeigu mes nepriimsime naujų sprendimų, tada mes jau prarasime tą konkurencinį pranašumą su kitomis šalimis. O jeigu mes sparčiai judėsime su naujomis idėjomis, tai mes ir toliau galėsime išlaikyti tą ekonomikos augimą“, – pabrėžė jis.
Komentuodamas žinią, kad šių metų pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva smuko per 13 pozicijų į 34 vietą, V. Augustinavičius pabrėžė, kad taip nutiko dėl įvairių priežasčių, tačiau, anot jo, svarbiau atkreipti dėmesį į šalies ekonomikos augimą, kuris yra vienas sparčiausių ES.
„Čia yra reitingas, jis remiasi apklausomis, nėra vienos priežasties (dėl kritimo – BNS). Skirtinguose klausimuose buvo prasčiau įvertinta Lietuva pagal apklausas. Bet vėlgi čia yra tiktai reitingas, o reali ekonomika yra ant žemės. Jeigu mes matome, koks yra BVP augimas, tai Lietuvoje jis yra vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje šiais metais“, – kalbėjo patarėjas.
„Jeigu vertinti bendrą ekonomikos padėtį, mes tikrai negalime remtis tik viena apklausa, bet mes turime remtis ir tuo, ką mes matome statistikoje, kaip ekonomika auga“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys išplėsti pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui. Pavyzdžiui, jeigu įmonė investuoja į pažangias technologijas ar naują įrangą, ji galėtų dukart sumažinti apmokestinamą pelną.
