Teismui dar 2024 metais galutinai nutarus, kad Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo anksčiau valdyta aviacijos technikos remonto įmonė „Aviabaltika“ dėl grėsmių nacionaliniam saugumui negali tęsti veiklos Kauno oro uoste, o pernai nurodžius jai per pusmetį – iki šių metų birželio 9 dienos – nugriauti pastatus, teismas laikinai atidėjo šio sprendimo vykdymą.
„Kauno apylinkės teismas „Aviabaltikos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – sprendimo vykdymo terminas yra sustabdytas, o klausimas dėl termino pratęsimo bus teisme nagrinėjamas rugsėjo 15 dieną“, – BNS pranešė Kauno oro uostą valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai.
Pasak jos, „Aviabaltika“ dar pernai buvo įpareigota nugriauti statinius ir atlaisvinti sklypą Kauno oro uosto teritorijoje per 6 mėnesius – iki šių metų birželio 9 dienos. Ši data skaičiuojama nuo apeliacinės instancijos – Vilniaus apygardos teismo 2025 metų gruodžio 9-osios sprendimo, o pirmos instancijos teismas jį priėmė pernai liepos 23 dieną.
Tačiau įmonė birželio 8 dieną teismui pateikė prašymą pratęsti šį terminą iki šių metų gruodžio 31 dienos ir laikinai sustabdyti pirmos ir aukštesnės instancijos teismų sprendimo vykdymą, kol teismas priims sprendimą dėl termino pratęsimo.
Neviešai bylą nagrinėjančio Kauno apylinkės teismo atstovė BNS patvirtino, kad teismas birželio 11 dieną tenkino „Aviabaltikos“ „preliminariai pagrįstą“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl sprendimo vykdymo atidėjimo teismas iš esmės spręs rugsėjo 15 dieną.
„Aviabaltika“ teismo prašo sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2025 metų liepos 23 dienos įpareigojimą nugriauti statinius ir pašalinti po griovimo likusias statybines medžiagas iš žemės sklypo bei atidėti jo įvykdymo terminą iki šių metų gruodžio 31 dienos.
„Atsakovė („Aviabaltika“ – BNS) prašymą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomais griovimo darbais, sudaryta rangos sutartimi, būtinybe gauti atitinkamus statybos procesą reglamentuojančius dokumentus bei objektyviu darbų mastu“, – BNS pranešė Inga Ramanauskaitė.
„(...) Egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad nesiėmus tokių (laikinųjų apsaugos – BNS) priemonių galėtų būti apsunkintas ar tapti neįmanomas būsimo teismo sprendimo tikslų įgyvendinimas. (...) Atsakovei ir toliau galioja nustatytas draudimas vykdyti veiklą žemės sklype, išskyrus veiklą, būtiną sklypui atlaisvinti“, – pridūrė teismo atstovė.
Pasak jos, teismo nutartis turi būti vykdoma skubiai, jos apskundimas nesustabdo jos vykdymo.
Pastatus planuojama nugriauti rudenį
Su „Aviabaltikos“ vadovu Romanu Briuchanovu BNS susisiekti kol kas nepavyko. Įmonės advokatas Kęstutis Jonaitis BNS teigė, kad pastatus, jeigu jų neperims Lietuvos oro uostai, planuojama nugriauti šių metų rudenį.
„Dėl oro sąlygų mes prašome iki metų galo (pratęsti terminą – BNS). Sieksime, kad neiti į žiemos įšalą, tai (darbus – BNS) atlikti spalį–lapkritį“, – BNS sakė K. Jonaitis.
Ar šiuo metu vyksta griovimo darbai ir kokia jų eiga, advokatas neatsakė: „Negaliu atsakyti, kadangi tai neteisinis klausimas, daugiau techninis, kokioje stadijoje šiandien, šią savaitę yra griovimo procesas. Pasamdėme rangovą, delegavome jam visus įgaliojimus rūpintis būtinos dokumentacijos gavimu, kasdien vyksta darbai“, – kalbėjo K. Jonaitis.
Jis neatskleidė, su kuo ir kokios vertės rangos sutartis pasirašyta: „Negaliu atskleisti, (...) nei su kuo, nei kokioje apimtyje. Apgailestauju, tam įgaliojimo neturiu.“
K. Jonaitis pabrėžė, kad įmonė vis dar siūlo LTOU perimti pastatus.
„Mes siūlome valstybei, konkrečiai, Lietuvos oro uostams perimti visus šituos statinius visoje apimtyje, puikiai įrengtus, nes žinant, kad jie (Kauno oro uostas – BNS) toje vietoje tikrai ne pakilimo taką darys, o administraciją“, – aiškino advokatas.
„Mes oro uostams (LTOU – BNS) sakome: perimkit statinius, nereikia griauti. Perimti už rinkos kainą, kuri ne mūsų nustatyta, o teismo eksperto pasamdyto“, – kalbėjo K. Jonaitis.
LTOU neperėmus statinių „Aviabaltikos“ pastatų griovimo kaštai turėtų būti kompensuoti. K. Jonaitis patvirtino, kad Kauno oro uoste jokia įmonės veikla nevyksta.
Prieš metus BNS rašė, kad bendrovė, pasak jos atstovų, Kauno oro uoste jokios veiklos, susijusios su sraigtasparnių remontu, nebevykdo „jau seniai“.
Ginčas trunka beveik trejus metus
LTOU atstovai pernai liepą BNS sakė, kad „Aviabaltikos“ byloje reikalavimų dėl kompensavimo nereiškė, todėl teismas dėl kompensacijos už nugriautus pastatus nepasisakė.
Tuometinis įmonės advokatas Andrius Būdvytis BNS pernai sakė, kad kompensacijos klausimo „Aviabaltika“ nekėlė, nes jos esmė – žemės sklypo atlaisvinimas nugriaunant pastatus ar sumokant už juos kompensaciją, o ne jos suma.
BNS dar 2024 metais rašė, kad LTOU prašė teismo įpareigoti „Aviabaltiką“ per tris mėnesius nugriauti statinius – biurą, sandėlį, kitus inžinerinius statinius, gamybinį pastatą, sraigtasparnių remonto dirbtuves, transformatorinę – ir iš sklypo pašalinti po griovimo likusias statybines medžiagas.
„Aviabaltikos“ atstovai pernai tikino, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes pagal sutartį įmonė turi grąžinti tokį daiktą, kokį gavo – tai yra iš septynių pastatų keturių ji neturėtų nugriauti.
„Aviabaltika“ 2024 metais Klaipėdos apygardos teismui teiktame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių teigė, jog Vyriausybei 2023 metų spalį įmonę pripažinus neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir neleidus pratęsti žemės nuomos sutarties, jokia kita įmonės veikla neuždrausta ar neapribota, išskyrus konkrečią oro uosto apsaugos zoną.
Tuo metu LTOU teismui teigė, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia ne vien „Aviabaltikos“ buvimo Kauno oro uoste faktas, bet ir jos veikla. LTOU teigimu, sraigtasparnių dalių tiekimas kariuomenei nepaneigia vyriausybinės komisijos nustatytų aplinkybių, dėl kurių ji pripažinta neatitinkančia šalies saugumo interesų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024-ųjų liepą galutinai pripažino „Aviabaltiką“ neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų, todėl įmonė negali pratęsti sklypo oro uoste nuomos sutarties.
LVAT pabrėžė, jog bendrovės veikla laikoma strategiškai svarbaus transporto sektoriaus dalimi, o oro uostas yra strateginės infrastruktūros objektas susisiekimui ir krašto gynybai karinės agresijos bei kitais atvejais.
Be to, teismas pažymėjo, jog 2012–2023 metais bendrovės akcijas valdęs ir jas kitam asmeniui perleidęs J. Borisovas jau buvo pripažintas neatitinkančiu šalies saugumo interesų, o akcijų perleidimas grėsmių saugumui nepašalino, nes abu juos siejo ilgalaikiai santykiai.
Pastatus Kauno oro uoste „Aviabaltika“ išsinuomojo dar 1994 metų spalį, o 2009 metų sausį pasirašė ir 23,3 tūkst. kv. metrų ploto žemės nuomos sutartį – ji galiojo iki 2023 metų spalio 12 dienos.
LTOU teigimu, pasibaigus nuomos sutarčiai, „Aviabaltika“ buvo įpareigota atlaisvinti išnuomotą sklypą.
