Pirmadienio naktį Donaldas Trumpas pranešė, kad buvo pasiektas taikos susitarimo memorandumas su Iranu, o jo pasirašymas turėtų įvykti kitą penktadienį Ženevoje.
Šiuos teiginius patvirtino ir Irano atstovai. Rinkų reakcija į šias naujienas buvo labai pozityvi – Azijos akcijų biržos šovė aukštyn, o naftos kaina smuko. Korėjos KOSPI indeksas augo 5,5 proc., o Japonijos NIKKEI pakilo 5 proc. ir pasiekė naujas aukštumas. Prekyba ateities sandoriais rodo, kad Europos ir JAV akcijų biržos taip pat turėtų atsidaryti stipriu 1–2 proc. augimu.
„Brent“ naftos kaina, atsidarius rinkoms, smuko 4 proc. ir pirmadienį siekė 83,5 JAV dolerio už barelį. Šiuo metu nafta kainuoja tik apie 20 proc. daugiau nei prieš prasidedant karui. D. Trumpas teigė, kad pasiekus susitarimą JAV nutraukia Irano uostų blokadą, o laisvas komercinių laivų judėjimas Hormūzo sąsiauriu bus atnaujintas nuo penktadienio. Investuotojai tikisi, kad laivybos normalizavimas Hormūzo sąsiauryje leis greitai stabilizuoti naftos rinką, kuri šiuo metu yra iš dalies palaikoma intensyviu rezervų naudojimu. Naftos kainą žemyn taip pat veikia lūkesčiai dėl galimo sankcijų Irano naftai švelninimo. Ilgesnėje perspektyvoje tai reikštų reikšmingą papildomos pasiūlos kiekį rinkoje, kurioje iki karo buvo ir taip fiksuojamas rekordinis pasiūlos perteklius.
Pasiektas JAV ir Irano memorandumas dar nereiškia galutinio taikos susitarimo, dėl kurio derybos bus tęsiamos artimiausias 60 dienų. Pasiektas memorandumas iš esmės yra orientuotas į karinių veiksmų sustabdymą visuose frontuose, įskaitant Libaną, bei Hormūzo sąsiaurio atidarymą. Kiti svarbūs klausimai, įskaitant Irano branduolinės programos aspektus, bus sprendžiami kitame derybų etape. Bendrai, susitarimo detales vis dar gaubia daug nežinomybės, kadangi nė viena pusė kol kas nėra paskelbusi galutinio susitarimo teksto.
Šią savaitę finansų rinkos lauks eilės didžiųjų centrinių bankų sprendimų, tarp kurių svarbiausi bus Japonijos centrinio banko ir FED posėdžiai. Rinka tikisi, kad rytoj Japonijos centrinis bankas pakels bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 1 proc. Tai būtų aukščiausias palūkanų normų lygis nuo 1995 metų. FED atveju tikimasi, kad trečiadienį palūkanų normos bus paliktos nepakeistos ir išliks 3,75 proc. lygyje. Vis dėlto rinkos atidžiai stebės naujojo FED vadovo Kevino Warsho pirmąją spaudos konferenciją, siekdamos įvertinti, kaip FED ateityje ketina reaguoti į iki 4,2 proc. paspartėjusią infliaciją.
JAV akcijų biržos penktadienį judėjo aukštyn – NASDAQ kilo 0,31 proc., o S&P 500 – 0,5 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus demonstravo žaliavų (+1,8 proc.), finansų (+1,4 proc.) ir komunalinių paslaugų (+1,1 proc.) sektoriai, o nežymų nuosmukį fiksavo tik sveikatos priežiūros sektorius. Penktadienis rinkose buvo išskirtinis dėl „SpaceX“ debiuto NASDAQ biržoje. Pirmąją prekybos dieną įmonės akcijos užsidarė 19 proc. aukščiau IPO kainos, o bendrovės rinkos kapitalizacija viršijo 2 trilijonus JAV dolerių.
Europos akcijų biržos penktadienį demonstravo stiprų augimą, investuotojams teigiamai reaguojant į mažėjančias naftos kainas ir silpnėjančias infliacijos rizikas. STOXX 600 indeksas šoktelėjo 1,88 proc., vedamas informacinių technologijų (+3,2 proc.), finansų (+3,1 proc.) ir žaliavų (+2,8 proc.) sektorių augimo. Vienintelį neigiamą rezultatą fiksavo energetikos sektorius. Bendrai STOXX 600 indekse beveik 500 įmonių dieną užbaigė žaliojoje teritorijoje. Vokietijos DAX augo 1,76 proc., Prancūzijos CAC – 1,83 proc., Italijos FTSE MIB – 1,97 proc., o Baltijos šalių biržų indeksas pakilo 0,2 procento.
