Ignalinos atominė elektrinė ruošiasi ko gero svarbiausiam uždarymo etapui – reaktorių šerdžių ardymui. RBMK tipo reaktorių, kurie laikomi galingiausiais, pasaulyje dar niekas nėra ardęs. Tokie reaktoriai stovi liūdnai pagarsėjusioje Čornobylio elektrinėje ir manoma, kad patirtis Lietuvoje vėliau galėtų būti pritaikyta ir Čornobylyje.
Kol ruošiami dokumentai pakartotiniam tarptautiniam konkursui, į reaktorių patalpas vis dar įmanoma patekti su ekskursijomis. „Viskas užpildyta kelioms savaitėms į priekį“, – sako mane po palengva ardomą ir pjaustomą elektrinę vedžiojanti gidė Milda Kiškytė.
O Visagino miestas tyliai audžia mintį startuoti su branduoliniu turizmu, nes iš elektrinės ekskursantų nauda nedidelė. Todėl planuojama čia prisivilioti branduolinės energetikos žinovus.
Pusė elektrinės įrenginių – jau supjaustyti
Tai jau bene ketvirtas mano vizitas atominiame monstre nuo jo uždarymo, ir kaskart randu vis daugiau supjaustytų agregatų. „Šitų administracinių pastatų jau nėra, jie nugriauti. O iš viso jau išardyta 45 procentai įrenginių“, – rodo į žemėlapį Jolita Mažeikienė, elektrinės atstovė.
Nors branduolinis tiek panaudotas, tiek nepanaudotas kuras jau išvežtas, tačiau patekimo į elektrinę kontrolė nesikeičia dešimtmečius – dviguba apranga, pirštinės, kepurė ir kitos priemonės. Viskas taip, tarsi elektrinė veiktų visu pajėgumu. Tai normalu – liko radioaktyvus paviršius ir didelio radioaktyvumo įrenginiai, kuriuos pjaustys ne žmonės, o robotai.
„Ardymo procesas turėtų būti baigtas iki 2049 metų. Svarbu tai, kad visą kurą išėmėme iš reaktorių ir padėjome į saugyklą 50 metų. Per šį laiką valstybė turi pastatyti giluminį kapinyną, kuriame iki 2090 metų jau bus galutinai palaidotas visas panaudotas kuras“, – chronologiškai pasakoja elektrinės vadovas Linas Baužys.
Geologai šiuo metu vertina 77 potencialias vietas beveik 30 savivaldybių. Beje, Visagino savivaldybės teritorija, pasirodo, tokiam laidojimui nėra tinkama. „Kur bus kapinynas, pasakys mokslininkai, o ne politikai“, – tikina elektrinės vadovas. Tačiau kovos dėl to – dar tik ateityje.
Varis – jėgainių statybai
O kol kas pasivaikščiokim po blokus, kuriuose veikė reaktoriai. Branduolinės energetikos entuziastams čia – geriausia dovana, nes nedaug kur leidžiama patekti į atominės elektrinės bloko patalpas. Čia vis dar išlikę vandens baseinai, likę ir aušinimo vandens. Tačiau akivaizdu – viskas ardoma be sustojimo ir, atvykus po metų, jau sunku atpažinti kai kurias vietas.
Išjungtoje atominėje elektrinėje dabar kai kurios patalpos labiau primena milžinišką metalo atliekų aikštelę – pjaustoma viskas, ką galima. Metalas parduodamas aukcionuose arba yra perdirbamas.
„Siekiame, kad ne mažiau kaip 77 procentai metalų būtų išvalyti ir grąžinti antriniam panaudojimui. Pavyzdžiui, planuojama išvalyti 1400 tonų vario, kurį būtų galima panaudoti vėjo jėgainių gamybai“, – pasakojo L. Baužys.
Metalą dar tenka išvalyti
Kitu atveju, jei metalas nebūtų išvalytas nuo radioaktyvaus paviršiaus, tektų statyti gerokai didesnį ir brangesnį giluminį atliekyną. O tai jau papildomi milijonai.
Ko neįmanoma parduoti arba panaudoti – keliauja į skirtingo radioaktyvumo atliekų vietas. Kol kas jos čia tik laikinos, kol bus rasta nuolatinė vieta.
Pavyzdžiui, bloke jau nėra kuro keitimo mašinos – savotiško krano, kuris buvo vienas svarbiausių įrenginių čia. Branduolinį kurą tekdavo reguliariai keisti. Tačiau į metalo pjaustymo maratoną pateko ir jis.
Reaktoriaus šerdis išmontuos robotai, tačiau, kaip sako elektrinės atstovai, tai turės būti naujausių inovacijų pilna įranga. Paprastai tokio radioaktyvumo įrenginių darbų žmonės neatlieka.
Rusų kalbos – vis mažiau
Vaikštant po atominę elektrinę į akis krenta dar vienas pokytis, kurio anksčiau nebuvo. Ant tų šimtų atominės elektrinės durų, geležinių ir medinių, sunkiai ir lengviau atveriamų – tik lietuviški užrašai. Telikęs vienas kitas įrašas rusų kalba. Net sveikinamasi su elektrinės darbuotojais tik lietuviškai, tarsi pagal komandą. Nors rusakalbių čia – didžioji dauguma darbuotojų, kurių iš viso yra 1500.
Elektrinės darbuotojai sako, kad tai pastarųjų dvejų metų pastangos – įdiegti daugiau lietuvių kalbos ten, kur ji tebuvo tik epizodinė.
„Mes – ne rusų miestas, Visaginas – rusakalbių miestas, kuriame su bet kuriuo gyventoju gali kalbėti ir susikalbėti lietuviškai“, – teigia miesto meras Erlandas Galaguzas, pats ilgokai dirbęs elektrinėje.
Savivaldybės taryboje, pavyzdžiui, reikalaujama kalbėti tik lietuvių kalba. Gatvėse ir parduotuvėse – kita situacija.
Beje, Visagine įsikūrę bent 700 ukrainiečių ir jie prisidėjo prie to, kad atominiame mieste žmonių ne sumažėjo, o padaugėjo.
Liks ir piliakalniai
Patenkame į antrąjį elektrinės bloką. Čia veikė vieni galingiausių pasaulyje reaktorių RBMK. Elektrinės darbuotojai kol kas patys ardo tai, kas įmanoma ir kam nereikia itin specifinių žinių. Patį reaktorių, grafitą, ardys greičiausiai tarptautinės kompanijos specialistai, greičiausiai iš JAV arba Prancūzijos.
„Tai bus sudėtingiausias darbas. Bet būsime pirmieji pasaulyje tai padarę“, – pripažįsta L. Baužys.
Tačiau iki tol dar ilgokas kelias. Ar yra vizija, kai reaktoriai bus išardyti? Gerokai anksčiau kalbėta apie tikslą – žalia pievelė, tačiau akivaizdu, kad kai kurie statiniai išliks.
„Radioaktyvių detalių atliekynai ir po kelių šimtų metų čia atrodys kaip piliakalniai ar kalvelės. Panaudoto kuro saugyklos išliks kaip betoniniai statiniai. Be to, svarstome, ar verta griauti pagrindinius pastatus, kuriuose yra reaktoriai. Galbūt prasmingiau būtų juos palikti kaip mokslo poligoną ar technologijų erdvę, užuot išleidus šimtą milijonų eurų griovimui“, – svarsto elektrinės vadovas.
Jei Lietuva nuspręstų statyti nedidelius mažo galingumo reaktorius, ši vieta irgi tiktų, sako pašnekovas. Nes Visaginas niekur neišsikels, jei iš elektrinės išeitų ir paskutinis darbuotojas, sako miesto meras E. Galaguzas.
Elektrinės kaimynystėje – pramonės zona
Miesto meras pasitinka prie žemėlapio, pakabinto ant sienos. Jame – Visaginas su tyvuliuojančiu ežeru, pramoninės zonos, miškai ir, žinoma, atominė elektrinė.
„Štai čia tikimės turėti Laisvąją ekonominę zoną. Projektas jau greitai bus Seime“, – žemėlapyje rodo teritoriją atominės elektrinės kaimynystėje E. Galaguzas. Tikimasi, kad 223 hektarų plote investuotojai statys naujas gamyklas. O tam esą infrastruktūros pakanka – nutiestas geležinkelis, elektrinės linijos, keliai, dujotiekis, taigi viskas paveldėta iš išjungtos elektrinės.
„Bet Visaginas jau nebėra tik elektrinės palydovas, koks buvo anksčiau. Dabar tai savarankiškas miestas su savo vizija“, – dėstė meras.
Nors atominė elektrinė vis dar išlieka didžiausiu darbdaviu savivaldybėje, tačiau kitų pramonės šakų investuotojai kartu sudėjus jau sukūrė daugiau darbo vietų mieste.
Planuose – branduolinis turizmas
Ar Visaginas neprieštarautų, jei jo pašonėje būtų statomi mažo galingumo branduoliniai reaktoriai? Meras tikina, kad gyventojai palaikytų šią idėją, ir ne tik dėl naujų darbo vietų, bet ir dėl supratimo, kas yra branduolinė energetika.
O kol dar tik svarstomos tokios vizijos, Visaginas nusiteikęs auginti vadinamąjį branduolinį turizmą. Jei kaimo turizmas atiduotas kaimyniniams Ignalinos ar Utenos rajonams, tai Visaginas, kaip teigia meras, turi planų čia kurti branduolinės energetikos centrą, kuriame yra ir atominės elektrinės valdymo simuliatorius. Planuose – čia rengti branduolinės energetikos konferencijas ir kviesti specialistus.
