Stiprėjant abejonėms dėl taikos susitarimo perspektyvų, naftos kaina vakar kilo, o akcijų biržos smuko.
Nors pranešama, kad diplomatiniai kontaktai tarp JAV ir Irano tęsiasi, pagrindiniai probleminiai klausimai, susiję su Hormuzo sąsiaurio kontrole ir Irano branduoline programa, išlieka neišspręsti. Tuo tarpu paliaubos atrodo vis trapesnės – pastarosiomis dienomis padaugėjo JAV ir Irano pajėgų susirėmimų. Vakar Irano raketos smogė Bahreinui ir Kuveitui, kur buvo smarkiai apgadintas tarptautinis oro uostas. Tai rodo, kad Iranas nevengia konfrontacijos ir yra pasirengęs atakuoti ne tik JAV pajėgas, bet ir regiono valstybes.
Reaguojant į eskalacijos signalus, naftos kaina vakar buvo šoktelėjusi iki 99 JAV dolerių už barelį, tačiau ketvirtadienio rytą kiek sumažėjo iki maždaug 97 JAV dolerių. Rinkos reagavo į D. Trumpo pareiškimus, kad Izraelis ir „Hezbollah“ yra pasirengę sudaryti paliaubas. Jei šie pareiškimai pasitvirtintų, būtų galima tikėtis intensyvesnio JAV ir Irano derybų proceso atsinaujinimo, nes būtent Izraelio kariniai veiksmai Libane šiuo metu labiausiai apsunkina derybas. Iranas juos laiko paliaubų susitarimo pažeidimu, reikalaudamas karinių veiksmų nutraukimo visuose frontuose.
NASDAQ vakar atsitraukė nuo aukštumų 0,89 proc., o S&P 500 – 0,74 procento. Prie biržų nuosmukio labiausiai prisidėjo informacinių technologijų (-1,5 proc.) sektorius, kuriame itin prastais rezultatais pasižymėjo programinę įrangą kuriančių įmonių segmentas (-4 proc.). Nors pastaruoju metu šios įmonės rodė atsigavimo ženklus, panašu, kad investuotojų baimės dėl dirbtinio intelekto poveikio šių įmonių verslo modeliams niekur nedingo. Iš kitos pusės, geru rezultatu vakar išsiskyrė „Meta“ (+4,2 proc.), investuotojams reaguojant į pranešimus, kad korporacija ketina taikyti 200 dolerių mėnesinį mokestį už planuojamą pristatyti naują „Hatch“ dirbtinio intelekto agentą, kuris bus skirtas savarankiškai atlikti sudėtingas, kelių etapų užduotis, pavyzdžiui, planuoti susitikimus, programuoti ir apsipirkti internetu. Panašu, kad „Meta“ DI agentas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių smuko programinės įrangos įmonių akcijos.
Vienas garsiausių puslaidininkių sektoriaus vardų – „Broadcom“ – vakar po prekybos valandų, paskelbus ketvirčio rezultatus, smuko apie 10 procentų. Nors įmonė pademonstravo geresnius nei tikėtasi pajamų ir pelno rodiklius, pateiktos kito ketvirčio gairės nepateisino investuotojų lūkesčių, kurie įmonės akcijų kainą nuo metų pradžios buvo pakėlę apie 40 proc. Paskutinį ketvirtį įmonės pajamos pasiekė 22,2 mlrd. dolerių, o pelnas vienai akcijai siekė 2,44 dolerio (analitikų prognozę viršijo apie 2 proc.), tuo tarpu kitą ketvirtį įmonė tikisi 29,4 mlrd. dolerių pajamų.
Dauguma Europos biržų vakar taip pat patyrė kritimą. STOXX indeksas mažėjo 0,66 proc., daugiausia dėl neigiamo finansų (-1,6 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1,6 proc.) ir nekilnojamojo turto (-1,4 proc.) sektorių indėlio. Geriausiu rezultatu vakar pasižymėjo energetikos (+1,4 proc.) sektorius, kurį teigiamai veikė didėjusios naftos kainos. Vokietijos DAX smuko 1,31 proc., Prancūzijos CAC – 0,71 proc., Italijos FTSE MIB – 1,07 proc., o Baltijos birža vakar paaugo 0,05 proc. Ekonominių naujienų pusėje vakar paskelbti galutiniai euro zonos pirkimų vadybininkų indeksai (PMI) gegužės mėnesiui parodė, kad ekonominis aktyvumas traukėsi antrą mėnesį iš eilės, tačiau lėtėjimas buvo kiek mažesnis, nei rodė pirminiai įverčiai.
