Europos Sąjungos (ES) valstybių narių lyderiai penktadienį stojo į kovą dėl naujo septynerių metų biudžeto. Tradiciškai taupiosios šalys siekia riboti išlaidas.
Praėjusiais metais Europos Komisija pasiūlė 2 trln. eurų biudžetą, skirtą bloko veiklai finansuoti – nuo žemės ūkio subsidijų iki mokslinių tyrimų finansavimo 2028-2034 metais. ES lyderiai penktadienį per derybas Kipre apžvelgė savo pozicijas, nes jie skuba patvirtinti galutinį biudžetą iki šių metų pabaigos.
Daugelis ES šalių, kurios turi skirti didžiąją dalį lėšų į bloko biudžetą, aiškiai pareiškė, kad prieštarauja tam, kas reikštų žymų dabartinio biudžeto padidinimą, ir taip sudarė sąlygas sudėtingoms deryboms. Vadinamajai taupiųjų šalių grupei priklausančių Vokietijos ir Nyderlandų lyderiai prieš prasidedant diskusijoms Nikosijoje pateikė griežtą žinią: Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė Prancūzijos siūlomą skolos didinimą ir sakė, kad ES laikas pasirinkti, už ką kovoti.
„Nustatysime naujus prioritetus. Tai reiškia, kad taip pat turėsime sumažinti išlaidas kitose Europos biudžeto srityse“, – žurnalistams sakė jis.
Jam pritarė Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas, kuris teigė, kad Komisijos siūloma biudžeto suma „turi būti žymiai sumažinta“, ir pridūrė, kad Nyderlandams – vienai iš didžiausių ES biudžeto finansuotojų – yra „nepriimtina“, kad jų įnašas „tikrai išaugtų“.
Reikalingas kompromisas
Galutinis susitarimas dėl ilgalaikio biudžeto bus pasiektas po derybų tarp Europos Parlamento ir valstybių narių, kurios, kaip tikimasi, bus įtemptos. Atsižvelgdama į kitąmet vyksiančius svarbius rinkimus, įskaitant Prancūzijoje, ES nori dėl biudžeto susitarti iki 2027 metų, kad, be kita ko, išvengtų galimo pavojaus, jog kraštutinės dešinės Prancūzijos vyriausybė sukeltų dar didesnių sunkumų siekiant susitarimo.
Kitame ES biudžete siūloma, kad blokas pradėtų kasmet grąžinti dešimtis milijardų eurų skolų, susidariusių per koronaviruso pandemiją, tačiau kai kurie ES įstatymų leidėjai tam prieštarauja ir norėtų, kad skolos būtų perkeliamos į kitus metus. Jie taip pat nori, kad visoje ES būtų įvestas mokestis didžiausioms pasaulio technologijų įmonėms.
„Mes negalime išspręsti visų krizių ir sunkumų, su kuriais susiduriame. Mums reikia naujų lėšų senoms skoloms aptarnauti, ir būtent to mes paprašysime valstybių narių“, – Nikosijoje sakė EP pirmininkė Roberta Metsola.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad blokui būtina sukurti naujus mokesčiais pagrįstus pajamų šaltinius. „Be jų pasirinkimas yra griežtas. Tai arba didesnės nacionalinės įmokos, arba mažesnės išlaidų galimybės“, – po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė ji.
Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas, kurio šalis po Kipro nuo liepos perims pirmininkavimą ES, sakė, kad tikisi sudėtingų derybų.
„Reikės kompromiso, – sakė jis. – Vieni mano, kad biudžetas ir taip yra per didelis. Kiti mano, kad jis nėra pakankamai didelis.“
Tačiau laikas bėga, įspėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa: „Turime bendrą pareigą pasiekti susitarimą iki metų pabaigos“.
