Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad gyventojai patys turi spręsti, kaip naudoti iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas lėšas, tačiau įspėja, jog per didelis vartojimas šiandien gali reikšti mažesnes pajamas senatvėje. Ministras pabrėžia, kad dėl didelio pasitraukusiųjų skaičiaus ateityje antroji pensijų pakopa gali būti peržiūrėta, tačiau, prieš priimant sprendimus, svarbu atlikti išsamią analizę.
„Dienos temoje“ – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
– Pone Vaitiekūnai, Lietuvoje stebimas pinigų leidimo vajus. Juokaujama, kad dalis pasijuto milijonieriais, kai atsiėmė pinigus iš antrosios pensijų pakopos, ir perka įvairiausius pirkinius. Kaip jūs vertinate šį procesą?
– Aš tikslių skaičių, kiek kas išleidžia ir kam, nemačiau, bet žinutės viešojoje erdvėje skirtingos. Žinoma, yra žmonių, kurie leidžia vartojimui, bet yra žinučių ir tokių, kad grąžina paskolas bankams ir kitoms finansų institucijoms. Kiti kitur perveda taupyti tuos pinigus, patys bando investuoti. Manau, toks gana mišrus, daugialypis paveikslas, ir tiesiog reikia pasitikėti žmonėmis. Tai jų pinigai, sukaupti per tam tikrą laiką. Tik, žinoma, jie turėtų suprasti, kad jeigu [pinigai] išleidžiami šiandien, tai jų senatvėje gali šiek tiek ir pritrūkti, todėl reikėtų tą daryti atsakingai.
– Kaip tik to ir norėjau klausti, ar neatsitiks taip, kad dabar bus pinigai iššvaistyti prabangiems telefonams arba grožio procedūroms – ir apie tai žiniasklaida rašo, – o vėliau vėl bus einama protestuoti prie Seimo ir prie Vyriausybės piktinantis, kad Lietuvoje per mažos pensijos?
– Matote, jeigu žiūrėtume į antrosios pakopos sistemą, tai iki šiol ji veikia apie 25 metus. Tačiau tie žmonės, kurie gal ir gana ilgai joje kaupia, išėję į pensiją, pamato, kad tas priedas prie pensijos yra gana menkas per anuitetą, per tuos kasmėnesinius mokėjimus. Vidutinis sudaro apie 60 eurų – tai prie vidutinės pensijos, kuri yra 800 eurų, nėra kritinis dydis. Todėl žmonių nusivylimas šia pensijų pakopa yra suprantamas, bet tikėkimės, kad nusivylimas yra tik šiuo instrumentu, o kiti investavimo instrumentai žmonėms bus ir įdomūs, ir patrauklūs, ir jie ryšis pabandyti tai daryti su šiais pinigais.
– Ministre, ką jūs pats nusprendėte daryti su savo sukauptomis lėšomis?
– Kol kas tų pinigų neišsiėmiau. Netgi nesvarsčiau. Aš esu toks mėgėjas investuotojas, turintis šiek tiek akcijų, tai manau, kad sprendimą dėl antrosios pakopos priimsiu kitais metais, galbūt į lango uždarymo pabaigą. Tikrai kol kas nematau didelio poreikio tą daryti.
– Prabangių pirkinių nesuplanavęs?
– Na, ne, nesuplanavęs.
– Per pirmą reformos ketvirtį iš antrosios pakopos sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių, o kaupiančiųjų liko mažiau nei 900 tūkst. Ar tai nerodo antrosios pakopos griūties?
– Čia reikėtų gilesnės analizės, kas tokie yra pasitraukę: ar pasitraukė žmonės, kurie aktyviai kaupė, kurie kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas į tą pakopą, ar tai gana didelė dalis žmonių, kurie buvo užšaldę tą sumą ir aktyviai nekaupė. Bet apskritai tokie dideli pasitraukusiųjų skaičiai turbūt tiek ekspertus, tiek politikus vers ateityje galvoti, kaip ir ką daryti su šiuo instrumentu.
– Prezidentas [Gitanas] Nausėda kaip tik šiandien lankėsi Lietuvos banke ir sakė palaikysiantis Lietuvos banko siūlymus naikinti prievolę įsigyti pensijų anuitetą. Tačiau Vyriausybėje bent jau jūsų kolegė ponia [Jūratė] Zailskienė anksčiau yra sakiusi, kad dėl anuitetų nieko nėra rengiama, jokių siūlymų. Kokia jūsų asmeninė pozicija?
– Taip, dėl anuitetų daug kam kyla klausimas, kaip jie veiks, jeigu pasitrauks daug žmonių, ar jie bus tvarūs, ir šitą turbūt reikės persvarstyti. Vis dėlto turbūt skubėti nereikia. Reikia pasižiūrėti, kiek žmonių pasitrauks ir tada priimti sprendimus. Be abejo, anuiteto klausimas gana jautrus, ir daugumai žmonių jis turbūt šią investavimo priemonę padarė mažiau patrauklią, nei ji galėtų būti.
– Premjerė džiaugiasi išaugusiu vartojimu, sako, kad nebūtinai tai susiję su atsiimtomis pensijų lėšomis. Kaip jūs manote, kiek tai turės įtakos infliacijos skaičiams? Aš kalbu apie tą išlaidavimą, kuriuo stebisi prekybininkai, juokaudami, kad atėjo antrosios Kalėdos.
– Lietuvoje pajamų augimas yra gana spartus. 2026 metų biudžete buvo užtikrinta, kad tiek minimali alga, tiek pensijos, tiek išmokos labiausiai pažeidžiamiems žmonėms augtų daugiau negu po 10 proc. Tai išties įspūdingas augimas, ypač tokiame globalios ekonomikos fone. Be to, tie pensijų pinigai, tai taip, infliacijos prognozė buvo apie 3–3,5 procento, ypač atsižvelgiant į tai, kas dabar vyksta pasaulyje su naftos ir dyzelino kainomis. Dabar infliacijos prognozė yra peržiūrėta – ji yra arčiau 5 proc., bet viskas labai priklausys nuo geopolitinių veiksnių ir kaip greitai ir su kokia žala bus išspręstas konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
– Dar vienas klausimas: ką valdžia darys su 1,3 mlrd. eurų, kuriuos fondai pervedė į pačią „Sodrą“? Ar tai gali reikšti, kad bus didinamos pensijos? Aišku, jūs nesate socialinės apsaugos ir darbo ministras, bet vis dėlto turite požiūrį.
– Mums šioje situacijoje reikėtų atsakingai naudoti visus pinigus ir visus resursus, kuriuos turime. Ekonomika yra gana greitai besisukanti, kaip jau kalbėjome, ir infliacijos spaudimas yra nemažas, todėl iš tiesų reikėtų su papildomomis lėšomis elgtis atsargiai ir neperkaitinti ekonomikos.
– Kalbėjote apie tarptautinę situaciją, turbūt labiausiai apie Irano ir Hormuzo sąsiaurio krizę. Bankai ir ekonomistai įspėja, kad Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą gali dar kartą kelti. Netgi per pusmetį gali du kartus tai įvykti. Koks jūsų matymas ir kas laukia paskolų turėtojų?
– Susiduriame su tokia situacija, kai krizė kyla iš už Europos ribų esančio veiksnio, t. y. priklauso nuo resurso, kuris yra importuojamas, gyvybiškai svarbus ir nepakeičiamas. Tai yra nafta, ir paskui iš jos gaminami kiti produktai, ypač dyzelinas ir aviaciniai degalai. Čia nėra tokia klasikinė krizė, kai ekonomika perkaista ir tada yra keliamos palūkanų normos, ir ekonomika tokiu atveju stabdoma. Šiuo atveju turime gana stiprų infliacijos augimą. Tai kaip ir suponuotų, kad reikėtų didinti palūkanų normą.
Iš kitos pusės, turime spaudimą ekonomikos augimui, neigiamą spaudimą, t. y. ši krizė lėtina ekonomikos augimą. Tai jeigu palūkanos bus pakeltos žymiau, vadinasi, ekonomikos augimas bus dar lėtesnis, ir kiek tai paveiks infliaciją, negalime būti labai užtikrinti, nes infliacijos spaudimas atsiranda būtent iš brangstančios naftos ir degalų.
Manau, vis dėlto centriniai bankai gali imtis tos politikos. Tai yra klasikinė politika, kurią centriniai bankai vykdo, bet manau, kad šitoje situacijoje jie įvykdys ir tai, kad nors tai ir klasikinė politika, bet nėra klasikinė situacija. Manau, tas veiksmas gali būti daromas, bet efektą turbūt reikėtų labai atsargiai įsivertinti.
– Turite omenyje, kad gali dar ir dukart peržiūrėti palūkanų normas?
– Kiek kartų [gali peržiūrėti] nenorėčiau spekuliuoti. Šie sprendimai yra grynai centrinio banko prerogatyva. Kaip jie suskaičiuos, kaip išanalizuos situaciją, taip jie ir padarys. Jie, konkrečiai Europos Centrinis Bankas, yra nepriklausomi tą daryti. Bet palūkanų augimas tikėtinas. Be abejo, kaip jūs klausiate... Tai tiesiog už jūsų turimą paskolą šiek tiek reikės daugiau mokėti. Tai reiškia, kad kažkam kitam šiek tiek mažiau išleisite.
– Kas laukia Lietuvos ekonomikos, jeigu krizė Irane užsitęs? Štai ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad esame nemaloniai arti daug didesnės energijos krizės, kai kyla energijos ir dujų kainos, baiminamasi, kaip jūs minėjote, kad gali pritrūkti aviacinių degalų po kelių savaičių.
– Matote, tos visos prognozės – joms nėra labai į kažką tvirtai atsiremti, nes tą situaciją, iš kurios krizė kyla, t. y. iš geopolitinių veiksnių ir konflikto Artimuosiuose Rytuose, prognozuoti tikrai labai sunku. Labai daug žinučių eina, labai dažnai keičiasi situacija, viskas verčiasi per dieną po kelis kartus. <...> Žinoma, turbūt egzistuoja pesimistiniai scenarijai, bet egzistuoja ir optimistiškesni scenarijai. Neseniai viešėjau Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko renginiuose, tai kol kas jie nesiremia ir tais pačiais pesimistiškiausiais scenarijais. Vis dėlto tikisi, kad šis konfliktas bus trumpalaikis, bet, žinoma, reikia tikėtis geriausio, o ruoštis reikia ir blogesniems atvejams.
– Dar pabaigoje apie demografiją, kuri dabar įvardijama kaip viena didžiausių problemų. Netgi sakoma, kad tai egzistencinė problema. Gimsta vis mažiau vaikų. Matome įvairius politikų siūlymus: vieni siūlo finansiškai šeimas skatinti, kiti – per mokesčius. Finansiškai, turiu omenyje, išmokas didinti, kiti – mokesčius mažinti šeimoms. Koks jūsų požiūris? Kaip reikėtų spręsti šią bėdą?
– Manau, šią bėdą pradėti spręsti reikėtų nuo to, kad reikėtų įsivertinti patirtį kitų šalių, kurios jau gerokai anksčiau išbandė daugelį priemonių ir labai originalių. Viena iš tokių šalių yra Pietų Korėja, kurioje <...> demografinė krizė tęsiasi gerokai seniau ir yra gerokai gilesnė negu Lietuvoje. Tai šalis, kuri yra išbandžiusi beveik visas įmanomas ir neįmanomas priemones šiai problemai spręsti, ir rezultatai, deja, labai minimalūs. Mūsų patirtis rodo, kad tokios gana stiprios priemonės, kurios neva skatina susilaukti vaikų, paskui virsta visai neblogomis priemonėmis, kurios yra parama šeimai, bet vaikų skaičiui beveik neturi įtakos. Žmonės tuos pinigus gauna, tai jiems padeda gyventi šeimoje, tenkinti šeimos poreikius, bet daugiau vaikų, deja, dėl to neatsiranda.
– Tai kokį jūs turėtumėte receptą?
– Manau, kad yra dvi priemonės, kurios tikrai efektyvios demografijos krizei spręsti. Viena, kurią dabar Vyriausybė yra pateikusi Seimui, yra Dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Sveikatos apsaugos ministerija yra įvertinusi, kad, vien liberalizavus dirbtinį apvaisinimą, galėtų gimstamumas padidėti 500–1 000 vaikų per metus. Dabar pas mus yra nukritę iki 17,5 tūkst. <...> Jeigu jų skaičiavimas teisingas, tai yra gana žymus ir taiklus postūmis. Kita priemonė yra skatinti mūsų išvažiavusių piliečių reemigraciją, kad jie grįžtų čia.
– Kviesti emigrantus grįžti namo.
– Iš tiesų šitas procesas jau vyksta. Dabar jau yra daugiau grįžtančių negu išvažiuojančių, ir tai yra labai puiki tendencija. Manau, šiai krypčiai tikrai galima skirti tam tikrus finansinius išteklius, sukurti programas, kurios dar labiau paskatintų šį efektą. Šios dvi kryptys yra efektyvios ir perspektyvios.
– Manote, turime ką pasiūlyti grįžtantiesiems? Kalbu apie mokyklas, darželius, kurių trūksta, ir dabar gyvenantiems Lietuvoje.
– Manau, kad turime, ir socialdemokratų politika, kuri nukreipta į regionų plėtrą, yra labai taikli šituo atveju.
