Švedijos Aukščiausiasis Teismas antradienį išteisino buvusią „Swedbank“ generalinę direktorę Birgitte Bonnesen dėl jos veiksmų, susijusių su banko kovos su pinigų plovimu veikla, ir panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jai buvo skirta 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skelbia „Reuters“.
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ši byla išryškino žodžio laisvės įstatymų taikymą Švedijoje.
„Per banko direktorės interviu pateikti pareiškimai buvo atsakymai į žurnalistinio tyrimo pobūdžio klausimus, o situacija turėtų būti vertinama kaip įprasta interviu aplinka. Nėra jokių įrodymų, kad jos tikslas buvo pasinaudoti interviu kaip priemone klaidinančiai informacijai skleisti, kuri turėtų įtakos banko ekonominiam vertinimui“, – teigiama teismo pareiškime.
Kaip skelbė BNS, 2024 m. Apeliacinis teismas pripažino buvusią banko „Swedbank“ vadovę kalta klaidinus investuotojus dėl banko sąsajų su pinigų plovimo skandalu ir nuteisė ją metams ir trims mėnesiams kalėjimo.
Apeliacinis teismas panaikino 2023 metų apygardos teismo sprendimą, kuriuo B. Bonnesen buvo išteisinta, ir priėmė sprendimą praėjus penkeriems metams, kai kilo pinigų plovimo skandalas, į kurį buvo įtrauktas „Swedbank“.
2019 metų pradžioje pasirodžiusiame Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laidos sukurtame dokumentiniame filme buvo nurodyta, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis, visų pirma į Estiją, pasitelkiant įtartinas ir rizikingas operacijas buvo nukreipta mažiausiai 40 mlrd. Švedijos kronų, o ta suma tuomet atitiko 3,9 mlrd. eurų.
Kilus tokiems įtarimams, banko akcijų kursas smarkiai krito, o B. Bonnesen buvo atleista. Netrukus savo noru atsistatydino „Swedbank“ grupės direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.
2020 metais Švedijos finansų priežiūros tarnyba skyrė „Swedbank“ apytikriai 360 mln. eurų baudą ir įspėjo jį laikytis pinigų plovimo prevencijos taisyklių.
Vėliau prokurorai pateikė kaltinimus B. Bonnesen, kaltindami ją tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikus melagingą arba klaidinančią informaciją apie veiksmus, kurių bankas ėmėsi siekdamas užkirsti kelią įtariamam pinigų plovimui ir jam aptikti.
Prokurorai taip pat kaltino moterį atskleidus viešai neskelbtiną informaciją, nes ji informavo pagrindinius banko savininkus apie tai, kad buvo rengiamas žurnalistinis tyrimas.
