Kai kurie būsto paskolas turintys gyventojai pastebėjo, kad šiek tiek išaugo jų mėnesio įmokos bankams, nors Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinės palūkanų normos pastaruoju metu nekėlė. Ekonomistai aiškina, kad paskolų įmokos auga, nes finansų rinkos dalyvių lūkesčiai prastėja dėl besitęsiančios energijos kainų krizės ir euro zonos bankai vieni kitiems skolina brangiau. Būsto paskolų įmokos gali didėti dar labiau.
Nors Violeta svarstė įsigyti būstą, liko prie nuomos. Dabar savo sprendimu džiaugiasi, sako, kad nereikia krūpčioti ir laukti žinių dėl kylančių palūkanų normų.
„Kažkiek gąsdina pačios įmokos ir jų kaina. Būsto paskola yra ilgas laikotarpis, nes paskola 25–30 metų, jeigu neįdedi didelio įnašo. O su nuoma yra tas, kad jeigu tau per brangu, visada gali ieškoti kažko pigesnio“, – pasakoja vilnietė Violeta.
O kad bankui perveda daugiau jau pastebėjo dalis būsto paskolas turinčių gyventojų. Tiesa, kol kas sumos nedidelės.
„Pagal praeitų metų vidutinę būsto paskolą, kas yra kažkiek daugiau nei 110 tūkst. eurų, su vidutinėmis sąlygomis rinkoje, jeigu mėnesinė įmoka buvo apie 600 eurų per mėnesį, tai dėl to, kad padidėjo EURIBOR nuo 2,1 iki 2,4 proc. Tai iš esmės padidina apie 18 eurų vidutinę mėnesinę įmoką“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistai aiškina, tam, kad paskolos brangtų, nereikia laukti ECB sprendimų – finansų rinka reaguoja pati. Lūkesčius blogina besitęsianti energijos kainų krizė, kuri ritasi kaip sniego gniūžtė ir kelia kainas kituose sektoriuose.
„Matome didžiulį neapibrėžtumą Artimuosiuose Rytuose, dideles naftos kainas, kurios gali sukelti infliacijos šuolį. Jau dabar tose palūkanose įskaičiuojami ateities galimi sprendimai Europos Centrinio Banko, konkrečiai – galimas palūkanų normų kėlimas“, – teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Paprastai tariant, bankai spėja, kad ECB vis dėlto didins bazinę palūkanų normą, todėl jau dabar skolina vieni kitiems brangiau. Būtent tą skolinimosi normą ir parodo EURIBOR, o jis susijęs su būsto paskolų įmokomis.
„Iš čia ir atsiranda tas nesusikalbėjimas, ką turim ir dabar. Taip, faktinė ECB palūkanų norma, kuri mums aktuali, yra 2 procentai, o EURIBOR svyruoja tarp 2,4 ir 2,5 proc. Vadinasi, jau yra vertinama, kad 6 mėnesių laikotarpiu palūkanos gali būti didinamos du kartus“, – komentuoja SEB banko ekonomistas.
Kad Europos Centrinis Bankas gali didinti palūkanų normas net du kartus jau pripažįsta ir Lietuvos bankas. Ž. Mauricas skaičiuoja, turinčiam 100 tūkstančių eurų paskolą, reikėtų mokėti apie pusę šimto eurų daugiau.
„Tai 40, 50, 60 eurų per mėnesį padidėsiančias įmokas vidutiniškai. Ir tai nėra didelis padidėjimas, turint omeny, kad bankų maržos sumažėjusios ir nemažai gyventojų jau pasinaudojo ar pasinaudos refinansavimo galimybėmis“, – teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
ECB dėl palūkanų spręs balandžio 30-ąją, tačiau analitikai sako – didėjimo gali ir nebūti. Centrinis bankas vertins, kiek smarkiai kyla infliacija ir kaip klostosi įvykiai Artimuosiuose Rytuose.
